„Arabų pavasaris“ iš ilgamečių vadovų gniaužtų padėjo išsivaduoti ne vienai musulmoniškai valstybei Šiaurės Afrikoje ir Arabų pusiasalyje.
Už grotų
Bahreino civilinis teismas antradienį paliko galioti nuosprendžius 20-čiai praėjusių metų sukilimo lyderių. Tarp verdiktų, kuriuos pernai paskelbė kariškių teismas, yra aštuoni nuosprendžiai kalėti iki gyvos galvos. Gynybos advokatai sako, kad civilinio teismo sprendimą dar galima apskųsti.
Tarp aštuonių kalėti iki gyvos galvos nuteistų vyrų yra teisių gynimo aktyvistas Abdulhadi al Khawaja ir opozicijos lyderis Hassanas Mushaimaa, kuris ragino Bahreino monarchiją paversti respublika. Musulmonų sunitų opozicijos lyderis Ibrahimas Sharifas atlieka penkerių metų kalėjimo bausmę.
Septyni iš 20 minėtų vyrų buvo teisiami už akių, tarp jų - tinklaraštininkas Ali Abdulemamas, kuriam buvo skirta 15 m. kalėjimo bausmė ir kuris slapstosi. „Verdiktas nepritrenkia. Nesant tarptautinių pasekmių ir atskaitingumo Bahreino režimui, jie neturi stimulo keistis“, - socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A.al Khawajos duktė Maryam - disidentų aktyvistė užsienyje.
Šiitų nepasitenkinimas
Sunitai, kurie baiminasi šiitų islamistų iškilimo, jeigu vyriausybė nusileis dėl opozicijos reikalavimų vykdyti politines reformas, gyrė teismo sprendimą skanduodami: „Dievas didis! Dievas didis!“.
Bahreinas, kuriame yra įsikūręs JAV 5-asis laivynas, išgyvena politinius neramumus nuo 2011-ųjų vasario, kai per sukilimų bangą arabų pasaulyje ir šioje šalyje kilo protestų judėjimas, kuriame dominuoja musulmonai šiitai.
Pasak politologo Mindaugo Kluonio, Bahreine pagrindinis protestų variklis buvo šiitų, kurie sudaro daugumą Bahreino gyventojų nepasitenkinimas sunitų dinastijos valdymu. „Tai, jog realus šalies valdymas sukoncentruotas sunitų rankose skatino protestuotojus reikalauti demokratinių reformų ir parlamento galių išplėtimo. Taip pat Bahreine tvyro didelis šiitų nepasitenkinimas sunitų, ypač iš Pakistano imigracija, skatinama vyriausybės, taip siekiant pakeisti valstybės religinę sudėtį. Mažėjant šalies naftos ištekliams šiitai baiminasi, kad mažėjant valstybės pajamoms pirmiausia nukentės būtent jie“, - šiitų nepasitenkinimo priežastis vardijo politologas.
Svarbus JAV sąjungininkas
Pagrindinis Bahreino skirtumas nuo Libijos ir Sirijos – jo glaudūs ryšiai su JAV, pastebi M.Kluonis. „Bahreine yra JAV karinių jūrų pajėgų bazė, valdančioji dinastija yra labai priešiška Iranui, kuris siekė paversti Bahreiną savo provincija XX amžiaus viduryje. Todėl sunitų valdomas Bahreinas itin svarbus JAV, kaip sąjungininkas kovoje su Iranu“, - politines peripetijas ant stalo dėliojo politologas.
„Taip pat skirtingai nei Egiptas ar Tunisas, Bahreinas yra valdomas ne prezidento, bet karaliaus, todėl monarchijos žlugimas galėjo pasiųsti signalą sukilti prieš monarchus kitose Persijos įlankos šalyse. Siekiant to išvengti, sunitiškos Persijos įlankos šalys, pirmiausia Saudo Arabija ir Kataras aktyviai rėmė Bahreino režimą“, - nesėkmingos monarcho nuvertimo operacijos priežastis vardijo M.Kluonis.
Atkreiptinas dėmesys, kad per „Arabų pavasarį“ nebuvo nuverstas nei vienas karalius, tik prezidentai. Be to valdžios pasikeitimas Bahreine reikštų jo suartėjimą su Iranu, ir tai suduotų smūgį JAV ir Saudo Arabijos interesams regione.
Vakarai ir toliau tylės
„Būtent tarptautinė parama ir Saudo Arabijos bei kitų arabų šalių intervencija leido Bahreino režimui numalšinti daugumos gyventojų sukilimą prieš karaliaus valdymą. Kadangi vietos policija su 2011-ųjų vasarį prasidėjusiais protestais nepajėgė susidoroti, Bahreinas tų pačių metų kovą paprašė Saudo Arabijos pagalbos“, - įtemptus to meto įvykius glaustai apibendrino geopolitikos apžvalgininkas.
Politologas sako gerai pamenantis įvykius, kuomet atsiųsti Saudo Arabijos daliniai leido Bahreino karaliui sutelkti visas pajėgas protestų vaikymui vietoje svarbių objektų apsaugos. „Bahreino buvimas svarbia baze kovojant su Iranu sąlygojo JAV ir pasaulio sąlyginį abejingumą opozicijos atstovų teismams Bahreine bei režimo vykdytiems susidorojimams su opozicija“, - Vakarų tylėjimo priežastį atskeidė politologas.
Atsižvelgiant į šalies strateginę svarbą tikėtina, kad ir toliau Bahreino atveju bus apsiribojama nusivylimo pareiškimais dėl represijų prieš opoziciją, bet nebus imamasi veiksmų pakeisti padėtį.
