Trečiadienį paskelbtoje analizėje teigiama, kad katastrofinių potvynių tikimybė tapo dukart didesnė.
Audros ir potvyniai bus tik stipresni
Mokslininkai nustatė, kad planetai toliau šylant tokių stichijų rizika ir galingumas dar labiau didės.
„Jei nenustosime deginti iškastinio kuro, šios liūtys ir su jomis susiję potvyniai tik stiprės“, – sako viena iš tyrimo autorių Londono imperatoriškojo koledžo klimatologė Friederike Otto.
Analizėje, kurią paskelbė „World Weather Attribution“ (WWA), taip pat nustatyta, kad potvynius Europoje prieš keletą savaičių sukėlusios liūtys buvo iki šiol didžiausios, kada nors užfiksuotos šiame regione.
Siekdama nustatyti, kokį vaidmenį potvyniams suvaidino klimato kaita, WWA grupė, naudodama tarpusavyje patikrintus metodus, palygino, kaip keitėsi keturių dienų smarkios liūtys Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Čekijoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad dabartiniame klimate, kuris yra maždaug 1,3 laipsnio šiltesnis nei ikipramoniniame amžiuje panašios intensyvios liūtys tapo ne tik dvigubai labiau tikėtinos, bet ir 20 proc. intensyvesnės.
Ateityje tokios stichijos taps dar žiauresnės. Atlikus analizę nustatyta, kad esant dvejų laipsnių atšilimui, kurį Žemė pasieks 2050 m., panašių reiškinių tikimybė padidės 50 proc. ir iškris 5 proc. daugiau lietaus nei dabar.
„Tačiau tai tikriausiai nepakankamas įvertinimas, todėl turime ruoštis dar gausesniam kritulių kiekiui, nei prognozuojama pagal šiuos modelius“, – perspėja F. Otto.
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad dėl geresnių prognozių ir pasiruošimo pastangų potvyniai nebuvo tokie destruktyvūs ir mirtini, kokie galėjo būti. Nepaisant to, žuvo dvi dešimtys žmonių, keli žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios, o nuostoliai siekia milijardus eurų.
