Anot leidinio, JAV gynybos struktūrų atstovai baiminasi, kad jų kariniai palydovai gali tapti lengvu grobiu tuomet, kai Rusija ir Kinija kuria naujas technologijas, pajėgias sugriauti JAV gynybinę infrastruktūrą kosmose. JAV strateginio vadovavimo vadas Cecilas D. Haney’us pareiškė, kad prieigą prie kosminių technologijų jau turi Šiaurės Korėja, Iranas ir kai kurios islamistinės organizacijos. „Mes turime suprasti, kad nepaisant mūsų pastangų, ateities konfliktas gali prasidėti arba išsiplėsti kosmose“, – pareiškė jis.
Apie pavojų, kylantį iš Maskvos ir Pekino pusės, kalbama ir kitose įstaigose. Pavyzdžiui, JAV valstybės sekretoriaus patarėjas ginkluotės klausimais Frankas Rose’as savo paskutinio pasisakymo metu papasakojo apie savo nerimą, susijusį su „Rusijos priešpalydovinių ginklų vystymu“. Be to, jo teigimu, Vašingtone siekiama išvengti konflikto kosmose. „Galimu kosminiu konfliktu nėra suinteresuotas niekas“, – pažymėjo F. Rose’as.
„Kiekviena karinė operacija, kuri šiandien vyksta pasaulyje, vienaip ar kitaip, kritiškai priklauso nuo kosmoso, – pažymėjo Johnas Hytenas, vadovaujantis JAV karinėms kosmoso pajėgoms. – Ar mūsų piliečiai visiškai pripažįsta priklausomybę nuo kosmoso (saugumo) ar ne, likusi dalis pasaulio labai įdėmiai stebi mūsų veiksmus“.
Kinijai išbandžius raketas, pasiekusias nutolusią orbitą, kurioje yra pagrindiniai JAV karo palydovai, įskaitant tuos, kurie naudojami didelio tikslumo aviacinėms bomboms paleisti ir priešininkų sekimui naudojamus įrenginius. Vašingtonas kasmet leidžia milijardus dolerių naujausioms technologijoms. J. Hytenas nutolusioje orbitoje esančius aparatus pavadino „pačiu vertingiausiu nekilnojamuoju turtu kosmose“.
Šiuo metu gynybos struktūrų atstovai koncentruojasi ties technologijomis, kurios leistų apsaugoti palydovus, o taip pat seka priešininkų veiksmus. Valdininkai taip pat planuoja išsiųsti į kosmosą mažesnių gabaritų palydovą, kuriuos būtų daug sunkiau susekti.
Šiais metais Pentagonas kosminėms programoms planuoja išleisti 22 mlrd. dolerių. Dar 5 mlrd. bus investuoti į kosminius mokymus. Anot leidinio, 2 mlrd. iš šios sumos bus skirti taip vadinamam „kosmoso patruliui“.
