Prabėgus 5 metams nuo JAV invazijos į Iraką, niekas šioje šalyje nesiilgi diktatoriaus Saddamo Husseino, tačiau dalis sostinės Bagdado gyventojų jaučia nostalgiją tai santykinei laisvei bei stabilumui, kuris buvo Irake prieš čia įsiveržiant JAV kariams, skelbia „Spiegel Online“.
24 metus trukęs S. Husseino teroras baigėsi 2003 metų pavasarį. Po to, pasak irakiečių, sekė trumpas laisvės bei klestėjimo periodas, tačiau netrukus šalis nugrimzdo į visišką chaosą. Operacija „Irako laisvė“ bus viena iš prieštaringiausiai vertinamų JAV karinių operacijų, kuri turi tiek ištikimų rėmėjų, tiek negailestingų kritikų. Pastaruoju metu išpuolių skaičius vėl ėmė augti, o vienas iš Pentagone sėdinčių karo architektų Douglasas Feithas išleido knygą, kurioje siekia pateisinti savo sprendimus. Tačiau faktas yra tas, kad Irake JAV kovoja ilgiau nei kad kariavo Antrojo pasaulinio karo metais ir nepanašu, kad misija gali greitai baigtis.
Amerikiečių sąmonėje Irake žuvusių karių skaičius nustojo augęs dar 2007 metų vasarą. Tuomet daugiau nei pusė visų apklaustųjų žinojo, kad JAV armija neteko jau 3,5 tūkst. karių, tačiau šiandien jau vos ketvirtadalis amerikiečių žino, kad aukų skaičius išaugo iki 4 tūkst. 2001 metais Nobelio ekonomikos premiją laimėjęs Josephas Stiglitzas teigia, kad karo kaštai jau pasiekė 3 trilijonus dolerių.
Vašingtonas Irake jau pakeitė 2 civilinius administratorius, 3 ambasadorius ir 3 kariuomenės vadus. Paskutinysis diplomatas ir, analitikų teigimu, pats sėkmingiausias, pareiškė ateinantį sausį pasitrauksiąs iš savo pareigų. Ambasadorius Ryanas Crockeris teigia, kad jam jau gana poros Irake praleistų metų ir visų 37 metų, kuriuos jis praleido tarnaudamas JAV užsienio misijose.
Tačiau prieš palikdamas postą jis kartu su JAV armijos Irake vadu generolu Davidu Petraeusu, kuris Iraką taip pat paliks 2009 metų sausį, turės balandį pristatyti dar vieną ataskaitą Kongresui, kuriam reiks paaiškinti, kokius rezultatus pasiekė JAV vykdyta saugumo operacija Irake. 2007 metų vasarą išpuolių skaičius sumažėjo per pusę, tačiau nuo to laiko išlieka stabilus. Nuo lapkričio iki sausio kiekvieną mėnesį būdavo įvykdoma maždaug 2 tūkst. atakų arba tiek pat, kiek būdavo įvykdoma ir 2005 metų pavasarį.
Analitikai teigia, kad pažanga Irake yra menkavertė. Tiesa, optimistai pažymi, kad kone 80 tūkst. sunitų sukilėlių pakeitė puses ir dabar kovoja JAV pusėje. Kas mėnesį jiems mokama po 300 JAV dolerių. Teigiama, kad „Al Qaeda“ teroristai patyrė rimtą smūgį.
Tačiau skeptikai primena, kad džiaugtis dar per anksti, ypač jei kalbėsime apie šiitus. Šiitų lyderis Moqtada al-Sadras bei jo vadovaujama Mahdi kovotojų armija pratęsė paliaubas ir tik dėl to itin sumažėjo šiitų išpuolių prieš sunitus.
Invazijai į Iraką vadovavęs generolas Tommy Frankas tiesiog nuleido akis, kai buvo paklaustas, kas nutiks Irake po karo, savo knygoje „Karas ir sprendimas“ rašo D. Feithas. Pasak jo, svarstydamas, kas nutiks Irake po karo, T. Frankas tiesiog atkirto, jog neturi laiko tokioms nesąmonėms. D. Feithas pripažįsta, kad Irake JAV kiekviename žingsnyje pridarė gausybę klaidų, tačiau savo knygoje karą planavusį triumviratą – tuometį gynybos sekretorių Donaldą Rumsfeldą, prezidentą George‘ą W.Bushą bei save patį – laiko neklystančiais. Reikia suprasti, kad klaidas tarė kiti.
Prezidento G. W. Busho retrospektyvūs svarstymai apie Irake padarytas klaidas taip pat nedomina. Viešėdamas Nešvilyje, prezidentas pareiškė, kad sprendimas nuversti S. Huseiną buvo teisingas ir amžinai tokiu išliks.
JAV ateitis Irake nemaža dalimi spręsis šių metų lapkritį, kai JAV piliečiai gužės prie balsadėžių, kad išsirinktų naująjį prezidentą. Jei prezidentu taps Johnas McCainas, amerikiečiai gali susitaikyti su mintimi, kad JAV kariai Irake liks dar 100 metų, kaip yra teigęs pats Respublikonų kandidatas. Tuo tarpu Demokratų kandidatai ragina išvesti JAV karius iš Irako. Tačiau nei Demokratai, nei Respublikonai neturi priemonių, kurios padėtų išspręsti tarp šiitų, sunitų ir kurdų egzistuojančias politines problemas.
