Naujausias pavyzdys – Indija su Pakistanu. Šios dvi branduolinį ginklą turinčios valstybės susidūrė oro mūšyje virš Kašmyro. Maža to netikėtai buvo nutrauktos derybos tarp D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno. Buvo dedamos nemažos viltys į galimą regiono denuklearizaciją.
Iš Vokietijos – perspėjimas
Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusijai labiau derėtų saugotis kinų raketų, o Maskva pati turėtų siekti naujos INF (angl. The Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, liet. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų) sutarties pasirašymo.
Pirmadienį, kovo 4-ąją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties. Vasario 1-ąją apie visų savo įsipareigojimų, priimtų pasirašius sutartį, nutraukimą, paskelbė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Savaitgalį, kovo 2-ąją, Vokietijos ministrė pareiškė, kad Rusijai grasina kinų raketos.
„Jeigu apsižiūrėtume aplink Kiniją, tai matyti, kad kinų vidutinio nuotolio raketos gali pasiekti Rusiją. Stebint žemėlapį, netikėtai supranti, kad Rusija turėtų būti suinteresuota kažkuo panašiu į sutartį dėl nusiginklavimo. Taip pat, kaip Rusijos raketos grasina Europai, kinų grasina Rusijai“, – pareiškė politikė.
Maskva turėtų būti suinteresuota tuo, kad pritrauktų Pekiną įsitraukti į naują susitarimą, mano Vokietijos gynybos ministrė. Apie būtinybę įtraukti ir Kiniją kalbėjo ir D. Trumpas.
„Galimai, mes galime sutarti dėl kitos sutarties, įtraukus į ją Kiniją ir kitus. Na, o gal ir ne“, – aiškino jis Kongresui vasario 6-ąją.
Kinų raketos
Kinija užsiėmė raketų kūrimu ir modernizacija jau kelis dešimtmečius. Tačiau daugelis jų raketų sistemų buvo sukurtos remiantis sovietinėmis technologijomis. Kinijoje vidutinio ir trumpojo nuotolio raketoms yra priskiriamos svarbios užduotys, kurias kitose šalyse dažnai atlieka karinės oro pajėgos, rašoma BBC.
Didžiulis jų turimas arsenalas Kinijai leidžia kontroliuoti situaciją visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Maža to, priešraketinės sistemos tokiu atveju yra labai brangios ir ne itin efektyvios, BBC cituojamas politologas Vasilijus Kašinas.
Kinų raketos dengia ir zoną, kurioje yra JAV ar jos sąjungininkių valstybių karinės bazės. Pavyzdžiui, Kinijos raketos gali pasiekti Guamą, kuriame JAV turi savo karinę bazę.
JAV karinio analitinio tinklapio „globalsecurity.org“ turimais duomenimis, kinų vidutinio nuotolio balistinės raketos yra nutaikys į Taivanį. Vidutinio nuotolio raketos taip pat prisideda prie kaimyninės Indijos atgrasymo programos.
Ne tik Kinija
Jeigu kiltų noras sudaryti naują nusiginklavimo sutartį, tai, greičiausiai, teks neapsiriboti JAV, Rusija ir Kinija. Taivanas, kuris atsidūrė kinų raketų taikiklyje, taip pat aktyviai kuria savo trumpojo ir vidutinio nuotolio sparnuotųjų raketų sistemas.
Pagrindinė Indijos raketų programos užduotis – užtikrinti dviejų šalių, Pakistano ir Kinijos, atgrasymą. Tam Indijos raketinėse pajėgose jau dabar egzistuoja įspūdingas trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinių ir sparnuotųjų raketų arsenalas.
Maža to, dar yra kuriamos tarpkontinentinės raketos, galinčios nešti branduolinį užtaisą. Raketų programą padeda vystyti Rusija – Maskva ir Delis kartu jau sukūrė priešlaivinę raketą „BraMos“, kuriama viršgarsinė raketa.
Paaštrėjus įtampai dėl Kašmyro tarp Indijos ir Pakistano, pastariesiems tampa itin aktuali jų pačių kuriama raketų programa, leidžianti užsitikrinti savo teritorinį saugumą. Pakistaniečių pajėgos turi trumpojo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų, yra kuriamos sparnuotosios raketos. Jas kurti tobulinti ir kurti naujas Pakistanui padeda Kinija.
Pakistaniečiai, galimai bendradarbiauja ir su Šiaurės Korėja bei Iranu – šalimis, kurios pačios turi nuosavas raketų programas. Teheranas, savo ruožtu, turi vieną iš įspūdingiausių trumpojo ir vidutinio nuotolių raketų arsenalą Artimųjų Rytų regione. Taip pat, kaip ir Kinija, Iranas tokiu būdu siekia kompensuoti savo pajėgumo stygių karinėse oro pajėgose.
Irano raketų programa, kaip ir Šiaurės Korėja, vystosi priešpriešos su Vakarais sąlygomis, ir JAV kuriama priešraketinės gynybos sistema, dažnai orientuojasi būtent į šias dvi šalis.
Savo balistinių raketų arsenalą yra susikūręs ir Izraelis, „Jericho-3“ galia siekti taikinius ir už 4800 kilometrų. Šiomis sąlygomis sudaryti naują sutartį dėl vidutinio ir artimo nuotolio raketų likvidacijos vien tik su Kinija būtų pernelyg sudėtinga.
Dar sudėtingiau būtų bandyti susitarti su visomis šalimis, kurios turi panašias raketų programas. Kiekviena iš jų, tikėtina, užduotų vieną ir tą patį klausimą, „kodėl mes?“ Tuo labiau, kad skiriasi valstybių karinis potencialas, ir kai kurioms šalims vidutinio ir artimojo nuotolio raketų skaičiaus mažinimas atsilieptų skaudžiau už kitas.
Ar realus Kinijos pavojus?
Kinija įsitraukusi ne tik į atgrasymą nuo JAV ar Rusijos, tačiau ir Indijos, kuri, savo ruožtu, įsitraukusi į nuolatinį varžymąsi su Pakistanu.
Tačiau realiausi priešininkai Kinijai yra būtent JAV šalys sąjungininkės – Pietų Korėja ir Taivanas, BBC tvirtina Rusijos tarptautinių santykių ekspertas Aleksandras Jermakovas.
Eksperto teigimu, Maskvos ir Pekino santykiai kol kas nesuteikia prošvaisčių nerimui.
„Mes negalime būti tikri tuo, kad po 20 metų Rusija ir Kinija nesusipyks, yra pagrindo tokiuose pareiškimuose, – mano A. Jermakovas. – Tačiau konkrečiai dabar Rusijos ir Kinijos santykiai yra labiau artimi, negu rusų-amerikiečių, ir, akivaizdu, Rusija nesiims konfrontacijos kortos ir kalbėti, kad Kiniją įžvelgia kaip grėsmę sau.“
Maža to, Rusija tradiciškai nerimauja dėl Vakarinės savo dalies ir sostinės objektų saugumo. Todėl, nepaisant to, kad Kinijos turimas raketų arsenalas ir kelias potencialią grėsmę, triuškinančio smūgio Rusijai jos negalėtų surengti.
INF krachas
Sutartį dėl vidutinio ir artimojo nuotolio raketų skaičiaus mažinimo 1987-aisiais pasirašė JAV ir SSRS lyderiai. Ji draudė visus antžeminius branduolinius ir nebranduolinius kompleksus su vidutinio (1000-5500 km) ir artimojo (500-1000 km) nuotolio veikimo spinduliu.
Tokių raketų problema buvo ta, kad jų priartėjimo prie taikinio laikas yra toks trumpas, kad beveik nepalieka jokių galimybių perimti ir parengti atsakomąjį smūgį.
Tuo metu kai JAV ir Rusija (bent jau oficialiai) laikėsi šio susitarimo, jis niekaip neribojo likusių valstybių, ypač Kinijos.
Apie laikiną dalyvavimo sutartyje sustabdymą 2018-ųjų spalį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Priežastimi jis įvardijo Rusijos pusės nuolatinius pažeidimus.
„Jie pažeidžia ją daugelį metų. Ir mes nesirengiame leisti jiems pažeidinėti branduolinį susitarimą ir gaminti ginklus“, – aiškino jis.
Vašingtonas tvirtina, kad Rusija slapta sukūrė naują sparnuotąją raketą 9M729. Pasak amerikiečių, ji gali skristi gerokai toliau nei 500 km.
Rusija taip pat kaltina JAV pažeidžiant susitarimą. Maskvai užkliuvo ir priešraketinės gynybos sistema „Aegis Ashore“, dislokuota Lenkijoje ir Rumunijoje. Rusų teigimu, ši sistema gali ne tik numušti raketas, tačiau ir paleisti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
