„Dėl vykstančios Vašingtono ir Pchenjano priešpriešos Maskva tikisi išlošti iš svarbaus tarpininko vaidmens – tikėtina, siekiant sustatyti visus į vietas. Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas neseniai pareiškė, kad Rusijos tarpininkavimas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno „yra įmanomas“, – teigiama straipsnyje.
„Nuo 2000 metų, pirmųjų Vladimiro Putino valdymo metų Rusijoje, tarp Maskvos ir Pchenjano buvo sudaryta „draugystės, draugiškos kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartis“. Į pietvarkarius nuo Vladivostoko tęsiasi bendras beveik 20 kilometrų pasienio ruožas, tačiau nė sykio nuo Sovietų Sąjungos griūties grybo formos debesys virš Pchenjano ypatingai Rusijos nejaudino“, – stebisi A. Nemcova.
„Gegužę prezidentas V. Putinas pripažino, kad Pchenjano, rusų draugo, raketų bandymai, vykę šiais metais, yra „pavojingi“. Tačiau jis pažymėjo, kad „reikia grįžti prie dialogo su KLDR, nustoti ją gąsdinus ir surasti būdus taikiai išspręsti šias problemas, – primena žurnalistė. – Koks buvo Putino planas? Parodyti minkštumą santykiuose su Pchenjanu ir bendradarbiauti su Kinija, kad paspaustų JAV, ir visa tai vardan tarpininkavimo“.
„Tačiau tuo metu Šiaurės Korėja dar tik rengėsi savo svarbiausiam proveržiui, – rašoma straipsnyje. – Iki tol ji išbandė vidutinio nuotolio raketą pavadinimu „Musudan“, kuri beviltiškai sužlugdė bandymus. Tačiau jau gegužės viduryje ji paleido raketą „Chvason-12“, gebančią nuskristi iki JAV teritorijos Guame ir toliau“.
A. Nemcova primena, kad tuomet Pchenjanas sėkmingai paleido dviejų pakopų raketą „Chvason-14“, gebančią pasiekti Aliaską.
„Iš kur mažytė skurdi Šiaurės Korėja surado reikalingas priemones, kad pastatytų tokias raketas, jau nekalbant apie branduolines galvutes, kurios gali kada nors iškeliauti jų kūgiuose?“ – klausia žurnalistė. Perspėjama, kad tarptautiniai ekspertai nustatė, jog Šiaurės Korėja naudoja sovietinio tipo raketų variklius „RD_250“, o Londono tarptautinių strateginių tyrimų instituto mokslininkas Michaelas Ellemanas iškėlė hipotezę, kad jie galėjo būti įgyti Rusijoje ir (arba) Ukrainoje“. Kijevas ir Maskva neigia suteikę pagalbą Šiaurės Korėjai kuriant panašaus variklio analogą.
„Tačiau amerikiečių žvalgyba neatmeta ir to, kad Šiaurės Korėja galėjo sukurti variklius tarpkontinentinėms balistinėms raketoms ir be Rusijos ar Ukrainos pagalbos“, – rašoma straipsnyje.
„Mes turime tyrimą, kuriame teigiama, kad Šiaurės Korėja nėra priklausoma nuo raketų importo“, – cituojamas neįvardintas šaltinis JAV kariuomenėje „Reuters“.
„Tačiau tai būtų labiau įtikinama, jeigu amerikiečių žvalgyba nuo pat pradžių nebūtų tokia apstulbusi dėl ženklios Šiaurės Korėjos pažangos įsisavinant raketų technologijas“, – pažymi A. Nemcova.