Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį patvirtino ES 2010 m. biudžetą.Didžiausia išlaidų dalis kitais metais bus sutelkta ekonomikos gaivinimo veiksmams bei tikslinėms programoms, padėsiančioms atremti iššūkius energetikos srityje.
Patvirtintame ES 2010 m. biudžete iš viso numatoma per 141 mlrd. EUR išlaidų. Didžiausia dalis – 64,2 mlrd. EUR, arba 45% ES išlaidų – bus investuota į projektus, kurių paskirtis – ūkio gaivinimas, darbo vietų išsaugojimas, ekonomikos konkurencingumas ir tolesnė plėtra.
"Šiandieninis balsavimas – tai trys geros žinios Europai: finansinio nestabilumo laikais ES turės stabilų biudžetą, stabilias prielaidas tęsti europinius projektus šalyse ir patikimą finansinį pamatą ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti ", - sakė Europos Komisijos narys, atsakingas už ES finansinį programavimą ir biudžetą, derybas dėl 2010 m. biudžeto anksčiau minėjęs kaip svarbiausią savo užduotį šiame poste.
"2010 metų biudžetas – ekonomikos gaivinimo biudžetas", - naująjį ES finansinį planą įvertino A. Šemeta. Jis pabrėžė, kad "kitų metų biudžeto išlaidos ekonomikos pažangai ir konkurencingumui didėja kur kas sparčiau nei auga pats biudžetas".
Nors ES biudžeto asignavimų įsipareigojimai palyginti su šių metų įsipareigojimais didėja vos 3,6%, numatomas finansavimas ekonomikos konkurencingumo programoms auga 8%, investicijos į mokslą bei tyrimus didėja 12%, transporto ir energetikos infrastruktūros plėtrai numatyta per 10% daugiau nei šiemet, o parama efektyvios ir mažai teršiančios energetikos projektams didėja 16%.
"Ypatingai džiaugiuosi, kad pavyko išspręsti daugiausiai diskusijų kėlusią užduotį – rasti papildomus 2,4 mlrd. EUR Ekonomikos gaivinimo planui finansuoti", - sakė biudžeto komisaras. Iš šio paketo 175 mln. EUR bus skirta Lietuvai svarbiai "Swedlink" elektros jungčiai, kuri taip pat yra šio plano dalis.
"Įvertinę sudėtingas finansines aplinkybes, siekėme, kad bendroji biudžeto apimtis, o tuo pačiu ir įmokų našta šalims narėms didėtų nežymiai. Tačiau net ir ženkliai nedidinant bendrosios išlaidų apimties pavyko suformuoti ambicingą biudžetą, atspindintį kitų metų tikslus", - po balsavimo sakė A. Šemeta.
ES 2009 metų biudžeto numatomos galimybės Lietuvai
ES fondų numatomi įsipareigojimai 2010 m. Lietuvai galėtų suteikti 1 mlrd. 716 mln. EUR. Tai būtų 10% daugiau negu 2009 m. Lietuvai buvusi numatyti ES biudžeto įsipareigojimai.
Didžiausią dalį sudarys struktūrinių fondų parama - ji gali siekti beveik 1 mlrd. EUR, arba - 8% daugiau, negu šiemet Lietuvai buvusi numatyta šių fondų parama.
Parama Lietuvos žemės ūkiui - 512 mln. EUR, arba – 12,4% didesnė negu šiemet.
Vidaus politikos programoms Lietuvoje finansuoti numatomos 214 mln. EUR išlaidos, t.y. beveik 14% daugiau negu 2009 m. Iš jų 120 mln. EUR - branduolinei saugai ir šalies energetiniam saugumui užtikrinti (3% daugiau negu šiemet).
Dėmesys investicijoms ir ekonomikai atkurti
ES biudžete numatyta 2,4 mlrd. eurų skirti Europos ekonomikos gaivinimo planui, kurį pirmiausia sudaro lėšos tvarios energetikos bei plačiajuosčio interneto plėtrai. Pagal Parlamento ir ES Tarybos atstovų sutarimą šiam planui bus pasitelktos 2009 ir 2010 m. žemės ūkio bei administracijos biudžeto maržos bei likučiai. Tuo tarpu valstybės skirs papildomų lėšų šiam planui per lankstumo instrumentą, iš kurio taip pat bus suteikta parama Kozlodujaus branduolinės elektrinės Bulgarijoje uždarymui.
Baltijos jūros strategijai numatyti 20 mln. eurų liks rezerve iki tol, kol Europos Komisija pasiūlys konkrečių veiksmų.
Nors iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo Europos Parlamentas neturėjo įtakos žemės ūkio lėšoms, europarlamentarams pavyko pasiekti, kad kitų metų biudžete būtų numatyta 300 mln. eurų parama pienininkams. Lisabonos sutartis suteikė Parlamentui lygias biudžeto sudarymo galias su ES Taryba.
Biudžete numatyta lėšų ir daugeliui naujovių, tarp jų – pasirengimui naujoms „Erasmus“ programoms, skirtoms žurnalistams bei jauniesiems verslininkams. Šios programos suteiks galimybę pastarųjų profesijų atstovams stažuotis kitose ES šalyse.
Svarbiausia – atgaivinti ekonomiką
2010 m. beveik 15 mlrd. eurų – 7,9 proc. daugiau negu 2009 m. – bus panaudota konkurencingumo priemonėms. Minėta suma apima 7,5 mlrd. eurų 7-ajai bendrajai mokslinių tyrimų programai (+11,7 proc.) ir 500 mln. eurų (+3,4 proc.) pažangiausioms technologijoms finansuoti pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP). Transeuropiniams transporto ir energetikos tinklams, palyginti su 2009 m., bus skirta 12,7 proc. daugiau lėšų (1,1 mlrd. eurų).
ES-12 įtraukimas į sanglaudos politiką
2010 m. bus skirta daugiau lėšų sanglaudos veiksmams finansuoti – 49,4 mlrd. eurų tiesiogiai atiteks ES-27, o tai 2 proc. daugiau, palyginti su 2009 m. Išliks tendencija daugiau lėšų skirti 2004 ir 2007 metais prie ES prisijungusioms valstybėms narėms (ES-12). Pirmą kartą šioms šalims teks didžiausia ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų dalis (52 proc.). Europos socialiniam fondui 2010 m. bus skirta 10,8 mlrd. eurų asmenims ir įmonėms remti – 9 milijonams bendrovių ir piliečių bus padedama pasitelkus mokymo ir švietimo programas.
Parama kaimo bendruomenėms ir sveikos aplinkos palaikymas
Žemės ūkio finansavimas išlieka toks pat – 43,8 mln. eurų; šiomis lėšomis padedama užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį daugiau nei septyniems milijonams Europos ūkininkų už tai, kad jie išsaugotų žemę geros aplinkosaugos būklės. Padidinus finansavimą kaimo plėtrai (14,4 mlrd. eurų) ūkininkams bus lengviau veiksmingiau valdyti vandens išteklius, bus užtikrinta gyvūnų gerovė ir skatinamas ekologinis ūkininkavimas.
Atsakas į poreikius už ES ribų
2010 m. ES toliau padės skurdesnėms šalims ir stengsis išlaikyti savo poziciją pasaulyje, kad galėtų spręsti pasaulinio masto problemas, pvz., klimato kaitos, aprūpinimo maistu saugumo ir globalizacijos (8,1 mlrd. eurų). Besivystančioms šalims pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę teikiama ES pagalba išaugs 3,9 proc. ir sieks 2,5 mlrd. eurų. Gerokai padidės Bendros užsienio ir saugumo politikos ( +15,9 proc.) ir Stabilumo priemonės (+16,7 proc.) finansavimas.
ES ir jos sienų saugumo gerinimas
Migracijos srautų valdymas išlieka visų ES valstybių narių bendru uždaviniu. Dėl to 2010 m. daugiausia didinamas finansavimas teisingumo ir saugumo programoms; palyginti su 2009 m., tam numatyta 16,2 proc. daugiau lėšų. Iš Išorės sienų fondo 208 mln. eurų bus skirta stebėjimo infrastruktūrai gerinti, o iš Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 111 mln. eurų – nacionalinėms integravimo strategijoms kurti.
2010 m. pirmą kartą iš ES biudžeto bus finansuojamas Europos policijos biuras (Europolas) – biurui bus skirta 80 mln. eurų, kad jis galėtų padėti valstybėms narėms kovoti su bet kokios formos organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.
