• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ukrainiečių psichologė Jelena Šeršneva tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tokiu, koks jis yra dabar – šaltakraujišku diktatoriumi, – pavertė dvi vaikystėje patirtos traumos.

Ukrainiečių psichologė Jelena Šeršneva tvirtina, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną tokiu, koks jis yra dabar – šaltakraujišku diktatoriumi, – pavertė dvi vaikystėje patirtos traumos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Šeršneva remiasi lenkų žurnalistės, teisininkės ir knygos „Vova, Volodia, Vladimiras“ autorės Christinos Kurchab-Redlich duomenimis. Ji atkapstė, kad Putinas pakeitė savo biografiją, nuslėpdamas, kad išgyveno sunkią vaikystę, turėdamas tėvus tironus, skelbia UNIAN.

REKLAMA

„Tiesą sakant, Putinas gimė ne 1952 m. spalio 7 d. Leningrade Vladimiro ir Marijos Putinų šeimoje, o 1950 m. prie Uralo. Jis niekada nepažinojo savo tėvo, o jo motina Vera Putina sūnų atidavė tėvams netrukus po gimdymo. Vėliau moteris susitvarkė savo asmeninį gyvenimą Gruzijoje ir pasiėmė berniuką atgal“, – savo „Youtube“ kanale pasakojo J. Šeršneva.

REKLAMA
REKLAMA

Ch. Kurchab-Redlich išsiaiškino, kad Gruzijoje V. Putino motinos patėvis sukėlė tikrą pragarą – jis berniuką mušė, marino badu ir žiauriai tyčiojosi. Po kelerių metų jis buvo perduotas savo seneliui ir močiutei, vėliau – giminaičiams iš Leningrado. Jie tapo oficialiais jo globėjais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujoje šeimoje mažasis V. Putinas negyveno geriau. Jo oficialaus globėjo žiaurumą iki šiol prisimena diktatoriaus bendraamžiai. Tada Rusijos prezidento psichika jau buvo visiškai sugriauta dviejų vaikystės traumų.

„Taigi, turime mažiausiai dvi sunkias traumas – šeimos pasikeitimą ir fizinę prievartą. Dėl savo vaikiško egocentrizmo V. Putinas tapo patologiškai nesaugus“, – sakė J. Šeršneva.

REKLAMA

Psichologė paaiškino, kad žmogaus psichika fizinį smurtą gali suvokti trimis būdais: kapituliuoti prieš traumą ir visą gyvenimą prisiimti aukos vaidmenį; bandyti pabėgti nuo skausmo, pavyzdžiui, į priklausomybę nuo alkoholio; bandyti atlyginti jos sužalojimą, tada ji tampa dar didesne budeliu, nei buvo jos nusikaltėliai.

REKLAMA

J. Šeršneva teigė, kad V. Putino patologinis nesaugumas bėgant metams tik stiprėjo. Jis buvo toks nepastebimas, kad bendraklasiai ir instituto mokytojai neprisimena būsimo Rusijos Federacijos prezidento. 

„V. Putinas nuolat bando įrodyti pasauliui, kad yra vertas dėmesio ir toks, koks turi būti. Tačiau kiekvieną kartą pasaulis reaguoja taip pat, kaip institute“, – pridūrė psichologė.

Ji taip pat pažymėjo, kad Rusijos diktatoriui nuolat progresuoja megalomanija ir psichopatija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų