Lenkijoje jau ketvirtą kartą prieš teismą stojo verslininkas Piotras Brodovskis (63 m.), kuris kaltinamas užsakęs nužudyti kelis žmones. Išaiškinti galimą nusikaltėlį padėjo ir pareigūnai iš Lietuvos. Du lietuviai agentai Lenkijos kolegų prašymu suvaidino samdomus žudikus.
Turtuolių miestas
Į Varšuvos konglomeratą įeinantis Milianuveko miestas dar prieš karą tapo mėgstama sostinės turtuolių gyvenamąja vietove. Tai buvo turtingų Varšuvos gyventojų vasaros kurortas. Kai kurie jų atvažiuodavo tik vasarai, tačiau dalis čia nusprendė įsikurti visam laikui, statėsi vilas.
Karo metais per Varšuvos sukilimą Milianuveke buvo įkurta sukilimo vadų būveinė, tad miestas tuo laikotarpiu buvo vadinamas „Mažuoju Londonu“ („Little London“). 1951 metais Milianuvekas gavo miesto teises, prie jo buvo prijungta keletas gretimų kaimų. Komunistų valdymo laikotarpiu mieste imta plėtoti pramonę, čia buvo pastatytos chirurgijos ir odontologijos prietaisų gamyklos.
Po administracinės reformos 1999 metais Milianuvekas tapo viena iš šešių savivaldybių, sudarančių Grodzisko rajoną. Vėl tapo prestižu čia turėti nuosavą vilą. Tačiau paskutiniais metais šio miesto įvaizdį temdo niekaip neištiriama Chimeros vilos savininkų žūtis.
Suplanuota žmogžudystė
Prieš 19 metų šalia savo namų, išlipę iš automobilio, į galvą buvo nušauti sutuoktiniai verslininkai Adamas (46 m.) ir Kamila (41 m.) Kravčikai. Gyvas liko Kravčikų sūnus Michaelis. Tais 1994 metais, kai buvo nužudyti jo tėvai, Michaeliui buvo 12 metų. Jis prisimena, kad grįžus tėvams ėjo atidaryti vilos, kurioje jie gyveno, vartų ir pamatė kraupų vaizdą. Motina gulėjo ant žemės iškritusi iš automobilio, kurį ji vairavo. Berniukas užkliuvo už jos kojų ir parkrito į kraujo balą. Tėvas dar kurį laiką buvo gyvas, tačiau mirė nuvežtas į ligoninę.
Tuoj pat buvo užblokuoti visi keliai, policija ėmėsi visų įmanomų priemonių, tačiau apčiuopti siūlo galą nesisekė. Manoma, kad tai buvo kruopščiai suplanuota ir tiksliai įvykdyta užsakomoji žmogžudystė. Nenustatyto žudiko ar žudikų nesudomino verslininkų turėta stambi pinigų suma, jie nepaėmė nei automobilio, nei kokio kito daikto. Lyg už kažką keršydami banditai sušaudė sutuoktinius ir dingo.
Kriminalistai ilgai bandė nustatyti nužudymo motyvus. Jiems tai lyg ir pavyko, bet pritrūkę įrodymų, bylos į teismą neatidavė.
Įtarimai buvo kritę ant Piotro Brodovskio. Jis buvo Kravčikų kaimynas ir nuolat su jais pykosi. Piotras buvo paskundęs policijai, kad kaimynas nupjovė 400 metų senumo liepą, kuri trukdė pastarojo garažui. Už tai Kravčikai buvo nubausti. P. Brodovskis plūdo ir baugino Kravčikus, o šiems žuvus teigė pagaliau atsikratęs bakterijų.
Tikroji tų piktumų priežastis buvo ne liepa, ir ne garažas, bet Chimeros vila. Kravčikai mieste turėjo žaislų parduotuvę ir norėdami ją išplėsti derėjosi dėl Chimeros vilos pirkimo. Jie planavo pirmajame aukšte įrengti parduotuvę, o antrajame – apsigyventi. O šią vilą nuomojosi būtent P. Brodovskis.
Po metų, nesurinkę daugiau įrodymų, prokurorai nutraukė tyrimą.
Dar dvi aukos
2006 metais spalio 8 dieną paslaptingai dingo Chimeros vilos savininko Vieslavo Drževinskio žmona Elžbieta. Moteris išėjo į bažnyčią ir dingo be pėdsakų. Keli liudininkai matė, kaip moterį kažkas prievarta įtraukė į automobilį ir nusivežė. Po metų, spalio 13-ąją, taip pat paslaptingai dingo ir jos vyras. Jis paliko namus lyg būtų kažkur skubėjęs. Darant kratą jų namuose telefono knygoje buvo rastas įrašas, kurį buvo parašiusi Elžbieta. Moteris rašė, kad, jei jiems kas nors atsitiks, tai dėl to kaltas jų nuomininkas P. Brodovskis.
Drževinskiai buvo kelis milijonus zlotų kainuojančios vilos šeimininkai. Jie nebuvo turtuoliai – vilą testamentu jiems paliko JAV gyvenęs dėdė. Jie pabandė iškelti P. Brodovskį, tačiau šis nė nesiruošė palikti jam patinkančios vilos, nors mieste turėjo ne vieną namą ir keletą butų. Atvirkščiai, jis panoro atpirkti iš Drževinskių jų vilą, tačiau siūlė juokingai mažą kainą.
Tad po savininkų dingimo į tardytojų akiratį ir vėl papuolė P. Brodovskis. Vienas jo ilgametis draugas net papasakojo, kad P. Brodovskis ieškojo žmonių, kurie galėtų nužudyti namo šeimininkus, tačiau jokių kitų įkalčių policija nerado ir nesugebėjo apkaltinti nuomininko. Taip dar viena byla atgulė į neišaiškintų bylų archyvą. Tiesa, tiek prie šios, tiek prie ankstesnės nužudymo bylų pareigūnai laikas nuo laiko sugrįždavo, nes prokurorai vis rasdavo trūkumų. Buvo konstatuota, kad bylos tirtos labai aplaidžiai.
Žudikai lietuviai
2011 metais pareigūnai gavo informacijos, kad P. Brodovskis ieško samdomų žudikų, kad šie nušautų Drževinskių vaikus. Žuvus tėvams, juos augino giminaičiai. Sulaukę pilnametystės dabar jau jaunieji Džervinskiai ėmė judinti nuomininką, kad šis paliktų vilą, o tai, matyt, neįėjo į nuomininko planus. Štai tuomet Lenkijos pareigūnai ir kreipėsi pagalbos į lietuvius, prašydami šių suvaidinti samdomus žudikus.
Mafioziais apsimetę lietuviai agentai, per susitikimą Varšuvos centre, P. Brodovskiui pareiškė galintys užsakymą įvykdyti už 15 000 eurų. Pokalbiuose su slaptais policijos agentais P. Brodovskis už vaikų pagrobimą ir pradanginimą sutiko mokėti 10 000 eurų, tačiau „samdomi žudikai“ nenusileido. Tuomet Piotras paprašė, kad lietuviai jam parduotų Kalašnikovo automatą ir snaiperinį šautuvą. Visi pokalbiai buvo nufilmuoti, o verslininkas suimtas. Jam pareikšti kaltinimai kurstymu nužudyti ir pagrobti Drževinskių vaikus, taip pat siekus įsigyti snaiperio šautuvą ir dėl neteisėto disponavimo trimis šoviniais, kurie buvo rasti per kratą jo namuose.
Chimeros vilą siekęs perimti P. Brodovskis iki šiol išsisukdavo nuo teisėsaugos jam metamų kaltinimų. Kaip ir ankstesniais kartais, taip ir dabar jis nepripažįsta savo kaltės ir tvirtina, jog byla sufabrikuota. Dabar visa viltis dedama į lietuvių agentus, kurie vedė derybas su P. Brodovskiu. Ar užteks jų parodymų ir kitų netiesioginių įkalčių, kad būtų nuteistas Chimeros vilos nuomininkas, parodys ateitis. Įtariamasis gali būti ir nuteistas iki gyvos galvos, ir eilinį kartą paleistas.
