Eidamas 69-uosius metus, taip ir neatsigavęs po patirtų sužalojimų, mirė legendinis kriminalinis autoritetas Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas. Spalio 13-ąją jis buvo palaidotas Vagankovo kapinėse.
Samdomo žudiko kulkos
Rusija neteko dar vienos mafijos, tiksliau – „įteisintųjų vagių“ („vory v zakone“), kurie laikosi „garbės įstatymo“, – legendos.
V. Ivankovas į ligoninę buvo paguldytas šių metų liepos 28-osios vakarą, kai jį, išeinantį iš prabangaus tailandiečių restorano Maskvoje, prie išėjimo sužeidė kažkoks jaunas vyras, netikėtai išsitraukęs pistoletą. Nedideliu atstumu paleistos kulkos žymiam gangsteriui sužalojo pilvą.
Kriminalinio pasaulio atstovai surado tą samdomą žudiką. Tai buvęs Afganistano karo dalyvis. Prieš mirtį jis išdavė, kas užsakė Japončiko mirtį. Rusų spauda rašo, kad tai galėjo būti šiuo metu tardymo izoliatoriuje sėdintis Tarielis Onianis-Taro. Po Rusijos kolonijas ir tardymo izoliatorius dabar keliauja laiškas, pasirašytas 34 kriminalinių autoritetų, kuriame T. Onianiui pasirašytas mirties nuosprendis.
Keliamos ir kitos Japončiko nužudymo versijos. Jo advokato, Marko Kruterio, nuomone, Japončiką nužudė gruzinai – už tai, kad jis Sočio miesto kontrolę atidavė Aslanui Usojanui (Seniui Chasanui). Esą matydami, kad milijardai, kuriuos bus galima susišluoti iš Olimpinių žaidynių, kurios 2014 metais vyks Sočyje, slysta iš jų įtakos sferos, sukilę ir nužudę Japončiką. Dar viena versija – Japončiką nužudė galbūt dėl jo kišimosi į statybų biznį.
Į Japončiko laidotuves suvažiavo kriminaliniai autoritetai iš viso pasaulio. Tiek Vagankovo kapinės, kuriose buvo palaidotas V. Ivankovas, tiek cerkvė, kur visą naktį buvo meldžiamasi už jo vėlę, buvo saugomos ir vadeivų asmens sargybinių, ir specialiųjų tarnybų. Tarp pastarųjų buvo net JAV specialiųjų tarnybų, Izraelio kriminalinės paieškos agentai.
„Vienas iš pirmųjų atsisveikinti su savo draugu atvažiavo Kostia Ginzburgas¬-Gizis, su kolegomis bendravo Alimžanas Tokstachunovas-Taivančikas, – pasakojo vienas iš teisėsaugos darbuotojų. – Matėsi ir vagis iš Tbilisio Edikas Osatrianas-Osetrina, buvo Olegas Šiškanovas-Šiškanas ir kiti.
Po to visi susirinko restorane, ant kurio laiptų buvo nušautas Japončikas. Ten banditų vadeivos aiškinosi, kas dabar bus vyriausias Rusijoje, nes ypač po to, kai italai susodino beveik visą Rusų mafiją, jų lieka vis mažiau ir mažiau.
Rusijos teisėsaugininkai nerimauja, jog mirus Japončikui, Maskvoje gali prasidėti naujas gaujų karas dėl lyderio pozicijų ir įtakos sferų, garantuojančių finansinį pagrindą, persidalijimo. Tačiau tas nerimas neturi pagrindo. Visa valdžia dabar pereina į Aslano Usojano-Senio Chasano rankas. Su juo dar bando konkuruoti T. Onianis, tik jis neturi paramos. Devyni iš dešimties dabar yra už Senį Chasaną.
Spalvingi gyvenimo metai
Japončiko vardas praėjusį dešimtmetį Rusijoje buvo tapęs įstatymų nepripažįstančios pogrindinės šalies valdžios simboliu. Amerikiečių žurnalisto Roberto Frydmano knygoje „Raudonoji mafija“ pasakojama, kad V. Ivankovas kriminalinę karjerą pradėjo 7-ojo dešimtmečio pradžioje, kai būdamas 15 metų Maskvos skersgatviuose apiplėšinėjo ir užpuldinėjo žmones tik dėl smagumo. Netrukus apie tokius jo „žygius“ kalbos pasiekė tuomet didelės nusikaltėlių organizacijos vadeivą Genadijų Korkovą, pravarde Mongolas, siekusį įtraukti sportininkus į reketą.
Būtent G. Korkovas V. Ivankovą išmokė, kaip reikia priremti prie sienos juodosios rinkos prekeivius, kyšininkus ir kitus anų laikų pogrindžio milijonierius, kurie nebuvo linkę skųstis teisėsaugos organams.
V. Ivankovas su bendrais neretai įsiverždavo į jų namus persirengę milicininkais ir pateikdavo suklastotus pažymėjimus bei kratos orderius. Banditai „konfiskuodavo” vertingus daiktus, liepdavo aukai kitą dieną pasirodyti teisme dėl tolesnės apklausos ir amžiams išnykdavo.
Menais besižavintis V. Ivankovas netrukus pasirinko Japončiko pravardę. Taip save vadindavo ikirevoliucinių laikų Odesos plėšikas žydas Miška Vinickis.
Jaunojo gangsterio karjera buvo pristabdyta 1974 metais, kai prabangaus Maskvos restorano vedėjas pasiskundė milicijai dėl siautėjančių banditų. Tąsyk suimti V. Ivankovo atvyko būrys milicininkų. Bandant sulaikyti įvyko įspūdingas susišaudymas, tačiau medžiojamam gangsteriui pavyko pabėgti. Taip gimė V. Ivankovo legenda, neva jis plėšiąs turtingus parazitus, lobstančius skurstančių darbininkų sąskaita.
Avantiūrų nevengė ir kameroje
Po pusmečio slapstymosi Japončikas pasidavė teisėsaugai.
Atlikęs bausmę, jis tęsė savo kriminalinę veiklą, kol 1982 metais buvo sučiuptas už plėšimus, smurtą ir reketą. Netrukus V. Ivankovas gavo 14 metų sunkiųjų darbų Sibiro kalėjime. Kadangi kartu su juo įkliuvo garsūs sovietų sportininkai, tuometinė valdžia pasirūpino, kad apie bylą nebūtų paskelbta plačiajai visuomenei.
Sėdėdamas kalėjime V. Ivankovas sugebėjo kontroliuoti Vladivostoko sritį Tolimuosiuose Rytuose ir stiprino savo galią. Steigė firmas net iki pačios Maskvos, iš to gaudavo nuolatines solidžias pajamas. Sklando legendos, jog padedamas dviejų bendrininkų iš Toronto, Japončikas įkalbino kelis stambius Rusijos bankus už 5 milijonus dolerių įsigyti... neegzistuojančios Sibiro aukso kasyklos akcijų.
Kai V. Ivankovas skaičiavo dienas belangėje, to meto Sovietų Sąjungoje prasidėjo milžiniškos permainos. Galop jos pasibaigė imperijos žlugimu. Būtent tada rusų banditams prasidėjo aukso amžius.
Apie didelę Japončiko įtaką Rusijoje kalba ir tai, jog 1991-iaisiais kalėjimo bausmė jam buvo sutrumpinta už jį laidavus netgi šalies kino bei estrados žvaigždėms. Didžiausiais V. Ivankovo išlaisvinimo rėmėjais tapo 1994 metais samdomo žudikų kulkų pakirstas „Rusijos sportininkų“ partijos lyderis, nusipelnęs graikų-romėnų imtynių treneris, asociacijos „XXI amžius“ prezidentas Otaris Kvantrišvilis bei estrados garsenybė Josifas Kobzonas.
O. Kvantrišvilis V. Ivankovui parūpino tarnybinį užsienio pasą, ir šis išvyko iš pradžių į Vokietijos Federacinę Respubliką, o vėliau – į Jungtines Amerikos Valstijas.
Atskleidė galingos mafijos struktūrą
1992 metų kovo 8-ąją Japončikui atvykus į JAV su garsaus rusų režisieriaus Rolando Bykovo kūrybine grupe, Kenedžio oro uoste jį pasitiko kažkoks armėnas ir įteikė lagaminėlį su 1,5 mln. dolerių grynais.
Kaip rašoma FTB ataskaitose, Japončikas netrukus įsitvirtino Niujorko rajone Braiton Byče. Čia iš 250 buvusių sportininkų ir Afganistane kariavusių kariškių suformavo dvi kovines brigadas, kurioms vadovavo buvęs KGB karininkas. V. Ivankovo smogikai pradėjo reketuoti emigrantus iš buvusios Sovietų Sąjungos.
1995-ųjų sausį Puerto Rike V. Ivankovo surengtame rusų mafijos „krikštatėvių“ suvažiavime, be žymaus dainininko J. Kobzono, dalyvavo ir po O. Kvantrišvilio mirties „XXI amžiaus“ vairą perėmęs Anzoris Kikališvilis – tas pats, kuris per prezidentinį nušalinto Rolando Pakso skandalą Lietuvoje tapo nepageidaujamu asmeniu.
1995-ųjų birželio 8 dieną specialiojo FTB Rusų skyriaus agentai Niujorke suėmė Japončiką. Japončikui ir aštuoniems jo sėbrams buvo pareikštas kaltinimas dėl turto prievartavimo.
2004 metų liepos 13-ąją po ilgų metų, praleistų Amerikos kalėjime, Japončikas labai slaptai buvo pargabentas iš JAV į Maskvą. Iš Šeremetjevo oro uosto šarvuotu „Ford“ automobiliu jis buvo išvežtas į „Matroskaja tišinos“ tardymo izoliatorių, kur jam buvo paruošta kamera netoli garsaus Rusijos milijonieriaus Michailo Chodorkovskio.
Po kelių dienų jam buvo pareikštas kaltinimas dėl 1992 metais įvykdytos dviejų Turkijos piliečių žmogžudystės. Tačiau ši byla rėmėsi tik dviejų liudininkų parodymais, iš jų vienas buvo miręs, todėl ji subliūško ir 2005-ųjų liepos 18-ąją Rusijos mafijos veteranui atsivėrė kalėjimo vartai į laisvę.
TIK FAKTAI
„2005 metais su kolega iš Kauno apygardos prokuratūros V. Ivankovą aplankėme „Matroskaja tišina“ izoliatoriuje, kur pateikėme jam keletą klausimų dėl garsios Kauno „Vilijos“ žudynių bylos. Spėjama, jog V. Ivankovas turėjo tam tikrų sąsajų su keliais šioje byloje minimais žmonėmis. Mūsų žiniomis, Lietuvoje tuo metu jam neteko viešėti, – prisiminė susitikimą su legendiniu mafiozu prokuroras Gediminas Bučiūnas. – Per kelias valandas trukusią apklausą jis pasirodė gerokai labiau išprusęs už mūsiškius, lietuvaičius, mafijos veikėjus. Mes suspėjome padiskutuoti ir apie politiką, istoriją, meną, literatūrą“.
„Vory v zakonie“ – tai XIX amžiaus pabaigoje susikūrusi katorgininkų brolija. Vagys atrenkami viršūnės iniciatyva, o vagies titulas suteikiamas už „gerą ir lojalią tarnybą“ nusikaltimui.
Pastaruoju metu labai pajaunėjo vagių autoritetų amžius. Kasmet darosi vis lengviau nusipirkti šį titulą. Įdomu tai, kad vagių autoritetais už tam tikrą sumą dažniausiai tampa išeiviai iš Gruzijos.
Scanpix nuotr.
