Raketų artilerijos srautams pataikius į Charkivą ir Nikolajevą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siuntė vaizdo žinutę, kurioje teigė: „Rusijos pajėgos pradėjo mūšį dėl Donbaso, kuriam ruošėsi ilgą laiką“. Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Oleksijus Danilovas pridūrė, kad „aktyvi Rusijos puolimo fazė prasidėjo beveik visoje fronto linijoje“, o tai rodė, jog galime tikėtis kruvino naujo karo etapo, įvykių eigą primena „Politico".
Išpuolis surengtas praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai Rusija greitai perkėlė dešimtį tūkstančių karių, kurie buvo nesėkmingai įklimpę aplink sostinę Kijevą, kur juos ne kartą stabdė Ukrainos pasipriešinimas. Tose šiaurinėse kautynėse Rusija prarado tūkstančius karių ir šimtus tankų bei transporto priemonių, galinčių atsilaikyti prieš šarvinius ginklus, kuriuos į Ukrainą skubiai atsiuntė JAV ir Vakarų sąjungininkai. Tokį žygdarbį Kijevo pareigūnai tikisi pakartoti rytuose.
Vakarai siunčia techniką į Ukrainos rytus
Vakarų pagalba, kaip tikimasi, kitokiam karui Donbase, atvyko, tačiau ne visa ji pateisino Ukrainos vadovybės lūkesčius. Pareigūnai Kijeve jau seniai prašė naikintuvų ir daugiau oro gynybos sistemų, sudarytų iš senesnių sovietinių sistemų, kurias jie jau naudoja, ir naujų NATO ginklų, galinčių tiksliau numušti Rusijos raketas ir naikintuvus.
Joe Bideno administracija praėjusią savaitę paskelbė apie naują paketą, kuriame – 18 haubicų pabūklų ir 40 000 šovinių. Amerikiečių instruktoriai parodys Ukrainos pajėgoms, kaip jas naudoti, Pentagone sakė aukštas gynybos pareigūnas. Šie komentarai žymi atvirkštinį pokytį nuo ankstesnio JAV nenoro skelbti apie JAV ir Ukrainos karių ryšius.
Kiti ginklai, įskaitant britų priešlaivines raketas, tankus iš Rytų Europos šalių ir šarvuočius iš Australijos, yra ruošiami išvežti į Ukrainą po neseniai Britanijos vyriausybės surengtos donorų konferencijos. Slovakijos pareigūnas „Politico“ patvirtino, kad Bratislava tęsia derybas su Ukraina dėl 16 savaeigių 155 mm haubicų „Zuzana“, kurių veikimo nuotolis yra apie 40 kilometrų. Didesnis pasiekiamumas būtų didžiulis postūmis kovojant su Rusijos sistemomis, kurios iš tolo daužo Ukrainos miestus ir karines pozicijas.
Neseniai Slovakija į Ukrainą išsiuntė vieną iš savo oro gynybos sistemų „S-300“, o vėliau atvyko JAV, Vokietijos ir Olandijos ilgojo nuotolio oro gynybos sistema „Patriot“, papildanti šalies vidaus oro gynybą.
Pranešama, kad Čekija taip pat į Ukrainą pristatė iki 20 „RM-70“ daugybinių raketų paleidimo įrenginių. Tai sistema, galinti paleisti raketas iki 20 kilometrų ir yra pagaminta iš senesnių sovietų „BM-21 Grad“ paleidimo įrenginių, jau esančių Ukrainos atsargose.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusią savaitę vaizdo žinutėje paprašė naujų ginklų, kurie pakeistų senesnę sovietmečio įrangą, savo prioritetais įvardydamas oro gynybą, lėktuvus, ilgojo nuotolio raketas ir artileriją bei priešlaivines raketas.
Ukrainos pulkininkas Jurijus Andriyčukas socialiniame tinkle „Twitter“ prašė Švedijoje pagamintos NASAMS (Norvegijos pažangios žemės ir oro raketų sistemos), nes sovietmečio BUK sistemų raketų atsargos greit pasibaigs. Vidutinio nuotolio oro gynybą NASAMS valdo JAV, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir kt.
Didžiuliai smūgiai pirmadienio vakarą buvo surengti po to, kai Amerikos žvalgyba pastebėjo rusus, judančius su sunkiąja artilerija Donbase ir aplink jį, sakė gynybos pareigūnas.
„Atrodo, kad jie bandytų pasimokyti iš nesėkmingų pamokų šiaurėje, kur jie neturėjo tinkamų išsilaikymo pajėgumų“, – komentavo jis.
Įvertino, kaip atrodo kova ir jos sąlygas
JAV pareigūnas mano, kad dėl geografinės padėties toje Ukrainos dalyje, kur plokščia dirbama žemė suteikia matomumą kilometrų atstumu, „reikės priklausyti nuo šarvuotų pajėgumų ir artilerijos“. Labai netikėtai rusai pradėjo šį puolimą prieš užgrobiant Mariupolio miestą pietuose, kur Ukrainos jūrų pėstininkai priešinosi daug didesnėms Rusijos pajėgoms.
Dėl Rusijos bandymo užimti Mariupolį 12 bataliono taktinių grupių kaunasi tiesiog gatvėse, todėl jos negali veikti kitur jau praplėstame Rusijos fronte. Ukrainos gynėjai kartu su tūkstančiais civilių daugiausia atsitraukė į Azovstal plieno gamyklą, tačiau atsisakė pasiduoti. Užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad didelės gamyklos komplekso dalys ruseno nuo Rusijos oro ir artilerijos smūgių.
Kova dėl miesto pristabdė Rusijos pažangą kitur, sakė JK gynybos atašė Mick Smeathas. Rusijos išdegintos žemės taktika, įskaitant taikymąsi į apgyvendintas vietoves, „sutampa su Rusijos požiūriu į Čečėniją 1999 m. ir Siriją 2016 m.“, sakė jis.
„Taip daroma nepaisant 2022 m. vasario 24 d. Rusijos gynybos ministerijos pareiškimų, kad Rusija nei smogs miestams, nei nekels grėsmės Ukrainos gyventojams“, – pridėjo M. Smeathas.
Rusija Rytų Ukrainoje vis dar turi daugiau nei 70 batalionų taktinių grupių, daugelis jų yra sustiprintos iš dalinių, atitrauktų po nesėkmingo šiaurinio regiono puolimo. Tuos karius stiprina nauji artilerijos pajėgumai, siunčiami iš bazių Rusijoje.
Kova tampa egzistencine ir Vladimirui Putinui
Naujoji kova gali būti neseniai prasidėjusi, bet Ukrainos pajėgos su Rusijos remiamais separatistų kariais Donbase kovojo aštuonerius metus, todėl ukrainiečiai geriau pažįsta šią vietovę. Tačiau karas, kurį Rusijos pareigūnai aiškiai manė truksiantį vos kelias dienas, tapo egzistencine kova ne tik Ukrainai, bet ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kurio ekonomiką smaugia Vakarų sankcijos.
Dėl to atnaujintos kovos Donbase bus didesnės, žiauresnės ir beviltiškesnės nei tos, su kuriomis ukrainiečiai susidurdavo nuo 2014 m.
„Rusijos puolimas greičiausiai atrodys taip, kaip mūšis Donbase atrodė pastaruosius aštuonerius metus, tačiau ant steroidų, – sakė Dave'as Johnsonas, vyresnysis tyrimų ir analizės centro RAND tyrėjas, daugiausia dėmesio skiriantis šarvuotiems karams. – Klausimas toks: ar ukrainiečiai gali tai išgyventi? Tai dar neatsakytas klausimas, jei kalbame atvirai.“
