Karas iki 1974-ųjų
Šių metų sausio 16 dienų vienoje iš Tokijo ligoninių eidamas 92-uosius savo gyvenimo metus mirė Japonijos imperatoriškosios kariuomenės jaunesnysis leitenantas H. Onoda. Šis žmogus žymus tuo, kad jam Antrasis pasaulinis karas baigėsi tik 1974 metais – japonas, nežinodamas, kad karas baigėsi, dar beveik 30 metų išbuvo partizanu nedidelėje Filipinų saloje, kur tęsė savo karinę misiją.
Per šiuos tris dešimtmečius H. Onoda spėjo nužudyti apie 30 žmonių ir sužeisti dar apie 100, tiek karių, tiek ir civilių. Filipinų įstatymai garantuotų jam mirties bausmę, tačiau po specialaus Japonijos prašymo H. Onodai buvo leista grįžti į gimtinę. Joje japonas nebuvo pasitiktas kaip didvyris – šalyje jau vyravo liberalios vertybės, o pats H. Onoda japonams tik priminė apie skausmingą militaristinę praeitį.
Imperatorius – dievas
1942 metais 20-metis H. Onoda buvo pašauktas į kariuomenę. Japonas užaugo šeimoje, kurioje imperatorius buvo laikomas dievybe, o tarnavimas kariuomenėje – žygdarbiu. Kai 1944 metais jis buvo išsiųstas į Filipinus, kur turėjo užkirsti kelią amerikiečių puolimui, Japonijos situacija kare jau buvo itin sudėtinga – pralaimėjimas po pralaimėjimo, teritorijų praradimai. H. Onoda atsidūrė Lubango saloje.
H. Onoda su entuziazmu siūlė gilios gynybos planus, tačiau jo vadovybei planai nerūpėjo – visi puikiai suvokė, kad reikia ruoštis neišvengiamai evakuacijai. Tačiau tiesioginis H. Onodos viršininkas, majoras Yosimi Taniguti, įsakė jam tęsti kovą. Prieš majorui evakuojantis, H. Onoda išgirdo tokius žodžius: „Galbūt po trejų metų, galbūt po penkerių, bet kas bebūtų, mes atvyksime tavęs.“
Nepasidavė be įsakymo
Ateinančius 30 metų H. Onoda praleido džiunglėse. Iš pradžių kartu su juo buvo dar trys japonų kariuomenės eiliniai. Kartu jie vykdydavo išpuolius prieš vietinius pareigūnus ir gyventojus, kol galiausiai H. Onoda liko vienas. Dar 1945 metais jį pasiekė iš lėktuvų mėtomi lankstinukai, kuriuose buvo partizanams buvo pranešama, kad karas baigėsi, ir visi partizanai turi kapituliuoti. H. Onoda tokius pranešimus vertino kaip priešo propagandą.
Kai 1974 metais H. Onodą netikėtai džiunglėse sutiko 25 metų keliautojas, jis jau buvo susitaikęs su pralaimėjimu, tačiau tvirtino, kad niekada nepasiduos be tiesioginio savo viršininko įsakymo. Tai paskatino Japonijos valdžią surasti Y. Taniguti ir nugabenti jį į Lubango salą. Gavęs įsakymą sustabdyti karinius veiksmus, H. Onoda pasidavė Filipinų valdžiai.
„Paskutinis samurajus“
Į gimtinę grįžęs H. Onoda nesijautė savas. Šalyje jau buvo plačiai paplitęs vakarietiškas gyvenimo būdas. Dešinieji politikai siūlė jam tapti parlamento nariu, tačiau H. Onodas nusprendė išvykti į Braziliją, kur įsikūrė japonų bendruomenėje, išsaugojusioje savo tradicines vertybes. 1984 metais H. Onoda grįžo į Japoniją ir ėmėsi visuomeninės veiklos.
Su H. Onodos mirtimi baigėsi dar vienas pasaulio istorijos skyrius. Šis žmogus – vienas paskutiniųjų Antrojo pasaulinio karo dalyvių. Jis taip pat yra bene paskutinis samurajų dvasios saugotojas, ne tik išgyvenęs, bet ir iki galo išlikęs ištikimas priesaikai – kovojo su imperijos priešais iki tol, kol gavo įsakymą nustoti.
