Prezidento Vladimiro Putino nurodymas smarkiai apkarpyti JAV diplomatinį personalą Rusijoje atspindi jo pasirengimą didinti statymus, Amerikos Kongresui palaiminus naujas sankcijas Maskvai.
Rusijos lyderis įspėjo, kad prieš Jungtines Valstijas turi ne vieną kozirį, tačiau išreiškė viltį, kad jam neteks jų panaudoti.
Pirmadienį Estijoje viešėjęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) savo ruožtu išreiškė viltį sulaukti „geresnių dienų ir geresnių santykių su Rusija“.
Tuo tarpu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms reikės laiko pasveikti nuo, jo žodžiais, „politinės šizofrenijos“. Tačiau jis taip pat pridūrė, jog Rusija nori konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vašingtonu.
„Mes suinteresuoti nuolatine mūsų santykių plėtra ir apgailestaujame, kad turime pažymėti, jog esame toli nuo šio tikslo“, – sakė jis.
Šis D.Peskovo pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai V.Putinas sekmadienį per televiziją paskelbė, kad Jungtinėms Valstijoms teks atšaukti iš Rusijos 755 savo ambasados darbuotojus ir konsulinius pareigūnus. Rusijos lyderis šį žingsnį pavadino atsaku į naujas JAV sankcijas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija apie JAV diplomatinio personalo apkarpymą paskelbė dar penktadienį. Ji nurodė, kad Amerikos diplomatinis personalas turi būti sumažintas iki 455 darbuotojų – būtent toks skaičius rusų diplomatų dirba Jungtinėse Valstijose.
Ministerija taip pat paskelbė, jog uždaromi Maskvos priemiestyje esanti JAV poilsinė ir sandėlių kompleksas.
Rusijos žingsnis nebuvo netikėtas – jis atliktas atsakant į buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) sprendimą išsiųsti iš šalies 35 rusų diplomatus ir uždaryti dvi rusų diplomatų poilsiui skirtas poilsines. Tai buvo padaryta siekiant nubausti Rusiją už jos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją.
V.Putinas iškart nesiėmė atsakomųjų priemonių vildamasis, kad naujasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) imsis vykdyti savo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą pataisyti santykius su Maskva ir atšaukti prieš Rusiją nukreiptus B.Obamos sprendimus.
Rusijos lyderis gyrė savo pirmąjį susitikimą su D.Trumpu, surengtą liepą Vokietijoje vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo kuluaruose. Pasak jo, tos derybos laikytinos dvišalių santykių atkūrimo pavyzdžiu.
Tačiau Baltieji rūmai jaučia didžiulį spaudimą dėl Kongreso ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) atliekamų tyrimų, narpliojančių D.Trumpo rinkimų komandos ryšius su Rusija. Šie tyrimai griauna Maskvos viltis pataisyti dvišalius santykius, smarkiai pašlijusius dėl Ukrainos krizės, karo Sirijoje ir kitų nesutarimų.
Praėjusią savaitę triuškinama balsų dauguma Kongreso priimtas sprendimas pritarti naujam griežtų finansinių sankcijų paketui sudavė naują smūgį Maskvos viltims. Baltieji rūmai pareiškė, kad D.Trumpas pasirašys sankcijų paketą. Nelaukdamas, kol tai įvyks, V.Putinas nusprendė duoti atkirtį.
„Gana ilgą laiką puoselėjome viltį, kad situacija kažkaip pasikeis, tačiau panašu, kad jei taip ir nutiks, tai įvyks negreit“, – sakė V.Putinas per valstybinę televiziją sekmadienį vėlai vakare.
„Manau, jog dabar laikas mums parodyti, kad nieko nepaliksime be atsako“, – pažymėjo jis.
Pastarasis diplomatinio personalo apkarpymas yra griežčiausias tokio pobūdžio žingsnis nuo 1986-ųjų, kai Maskva ir Vašingtonas nurodė išvykti dešimtims diplomatų.
JAV Valstybės departamentas V.Putino sprendimą pavadino „apgailestautinu ir niekuo neišprovokuotu aktu“.
Viceprezidentas M.Pence'as per vizitą Taline sakė, kad JAV nori pagerinti dvišalius santykius su Rusija „nepaisant pastarųjų diplomatinių Maskvos veiksmų“.
„Mes tikimės geresnių dienų ir geresnių santykių su Rusija“, – sakė jis.
V.Putinas sprendimą apkarpyti JAV ambasados Rusijoje personalą pavadino „skausmingu“. Kremliaus atstovas spaudai D.Peskovas nurodė, kad pačios Jungtinės Valstijos spręs, kurie diplomatai turės išvykti.
Valstybės departamentas atsisakė nurodyti tikslų Rusijoje dirbančių Amerikos diplomatų ar kitų pareigūnų skaičių, tačiau manoma, kad jų yra apie 400. Kartu su kai kuriais iš jų Rusijoje gyvena jų šeimos nariai, atvykę į šalį su diplomatiniais pasais.
Dauguma iš daugiau nei tūkstančio JAV diplomatinėse atstovybėse Rusijoje, įskaitant ambasadą Maskvoje ir konsulatus Sankt Peterburge, Vladivostoke bei Jekaterinburge, dirbančių žmonių yra vietiniai.
V.Putinas sakė, kad Rusija turi ir kitų svertų prieš Ameriką, tačiau pridūrė, jog šiuo metu nemato reikalo imtis tolesnių veiksmų.
„Gali ateiti laikas, kai mums teks svarstyti kitas atsakomąsias priemones, bet aš viliuosi, kad to nereikės“, – sakė jis.
Anksčiau Kremlių konsultavęs politologas Glebas Pavlovskis sakė, kad Kongreso patvirtintos sankcijos yra riba, už kurios nebėra kelio atgal.
Pasak jo, sprendimas apkarpyti amerikiečių diplomatinį personalą yra „nuosaikus atsakas“, savotiškas Rusijos prezidento paskutinės minutės įspėjimas Jungtinėms Valstijoms.
„V.Putinas turėjo kažko griebtis, šiuo požiūriu tai buvo mažiausias galimas atsakas, – sakė G.Pavlovskis. – V.Putinas siūlo sustoti, padaryti pauzę“.
Jis prognozavo, kad jei įtampa bus toliau eskaluojama, „Kremlius griebsis netiesioginės strategijos... smūgiuoti kitose Žemės rutulio vietose, kur JAV turi interesų“.
JAV Kongreso žingsnis ir potencialus Rusijos atsakas padidins tarptautinį nestabilumą. Tuo pat metu naujos JAV sankcijos dar sustiprins antiamerikietiškas nuotaikas Rusijoje ir padės V.Putinui mobilizuoti savo elektoratą prieš 2018 metų kovą vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuose jis, kaip prognozuojama, turėtų užsitikrinti dar vieną kadenciją, sakė G.Pavlovskis.
„Kremlius įgijo papildomų argumentų savo žaidime, – sakė politologas. – Jei panorėtų, V.Putinas gali visą savo rinkimų kampaniją pastatyti ant Amerikos sankcijų kortos“.
