Tačiau dokumento paskelbimą aptemdė įstatymų leidėjų protestai, o Bendruomenių Rūmai turėjo trumpam sustabdyti posėdį.
Paskelbta „baltoji knyga“, išdėstanti planus užtikrinti glaudžius Jungtinės Karalystės ryšius su ES po šalies pasitraukimo iš Bendrijos ateinančių metų kovą, jau paskatino atsistatydinti du svarbius ministrų kabineto narius ir atgaivino kalbas apie maištą prieš premjerę Theresą May (Terezą Mei).
Naujajam „Brexit“ sekretoriui Dominicui Raabui atsistojus pristatyti šio plano Bendruomenių Rūmams, įstatymų leidėjai pradėjo garsiai skųstis, kad jiems nebuvo suteikta galimybė iš anksto susipažinti su dokumentu. Dėl to parlamento žemųjų rūmų pirmininkas paskelbė penkių minučių pertrauką, kad deputatai galėtų gauti kopijas.
D. Raabas, paskirtas pirmadienį, atsistatydinus jo pirmtakui Davidui Davisui, vėliau tęsė savo pareiškimą ir sakė, kad sprendimas pateikti šį pasiūlymą yra „inovatyvus“.
Pagal šią strategiją numatoma sukurti laisvosios prekybos zoną ir „bendrą taisyklių rinkinį“ dėl prekių, verslui spaudžiant, kad būtų sudarytos sąlygos toliau nevaržomai prekiauti su Bendrija.
Vis dėlto Britanija pasitrauktų iš ES bendrosios rinkos ir muitų sąjungos, taip pat pati priiminėtų sprendimus dėl daug didesnio paslaugų sektoriaus. Tikimasi, kad tokiu būdu JK galės sumažinti imigraciją iš ES ir pati sudarinėti prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis.
„Tikras smūgis“ Sičiui
Planuota, kad Londono Sičiui tektų susitaikyti, jog finansinių paslaugų įmonės praras teisę naudoti „paso“ mechanizmą – steigti filialus ES šalyse, kad galėtų laisvai veikti Bendrijoje. Tačiau pagal dabartinę strategiją keliama galimybė susitarti dėl hibridinio sprendimo.
Londono Sičio korporacijos – pagrindinės JK finansų ašies savivaldos institucijos – politikos vadovė Catherine McGuinness (Ketrin Makgines) sakė, kad šie pasiūlymai yra „tikras smūgis“ finansų įmonėms.
Be to, planas sukėlė pasipiktinimą tarp euroskeptiškųjų Th. May Konservatorių partijos narių. Šią savaitę protestuodamas dramatiškai atsistatydino užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), buvęs „Brexit“ kampanijos veidas.
D. Daviso, B. Johnsono ir kelių žemesnio rango vyriausybės pareigūnų pasitraukimas destabilizavo Th. May kabinetą ir atgaivino kalbas, kad jos vadovavimui gali būti mestas iššūkis.
„Mes įgyvendiname Britanijos žmonių balsavimą (per 2016 metų „Brexit“ referendumą)... – štai kam skirtas mūsų pasiūlymas“, – premjerė sakė žurnalistams per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje.
Ministrė pirmininkė tikriausiai susidurs ne mažesniu Briuselio pasipriešinimu. ES pareigūnai ne kartą perspėjo Britaniją nesitikėti, kad JK ryšiai su Bendrija po „Brexit“ išliks tokie pat glaudūs kaip dabar.
„Aišku, ES-27 yra atvira kompromisui, bet ne tokiam, kuris žlugdytų bendrosios rinkos pagrindinius stulpus“, – sakė vienas ES pareigūnas, pageidavęs, kad jo vardas nebūtų paskelbtas.
Th. May su planu supažindino bloko lyderius, tarp jų Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel. Ji teigė sulaukusi teigiamo atsako, nors lyderiai dar laukia išsamesnių detalių.
Britanija neturės daug laiko įtikinėti priimti jos argumentus: abi pusės siekia, kad susitarimas būtų pasiektas iki spalio, nes norima suteikti laiko jį ratifikuoti Britanijos ir Europos parlamentams.
Jeigu to nepavyktų pasiekti, Britanija gali išstoti iš ES be sutarties. Toks scenarijus žada didžiulius ekonomikos trikdžius abipus Lamanšo sąsiaurio.
Kaip praneša verslo dienraštis „Financial Times“, nagrinėjami planai scenarijui, kad „Brexit“ įvyks be susitarimo. Pavyzdžiui, ketinama panaudoti baržas su elektros generatoriais, turinčias užtikrinti elektros tiekimą Šiaurės Airijai, jeigu sutriktų elektros importas iš Airijos Respublikos.
„Kolonijos statusas“
Didžioji Britanija nubalsavo už „Brexit“ 2016 metų birželį, bet Th. May iki šiol negalėjo pateikti Briuseliui aiškios pozicijos, kokių ateities santykių nori Britanija, nes jos vyriausybę krečia gilūs nesutarimai.
Skambant verslo perspėjimams, kad besitęsiantis netikrumas kelia pavojų investicijoms ir darbo vietoms, taip pat baiminantis, kad lieka vis mažiau laiko, Th. May kabinetas praeitą savaitę pagaliau susitarė dėl plano.
Pagal jį siekiama palikti galioti ES taisykles prekėms, kad išliktų sudėtingos gamybos įmonių žaliavų ir detalių tiekimo grandinės. Ketinama panaudoti technologiją nustatyti muitams už prekes, gabenamas į Jungtinę Karalystę iš šalių, nepriklausančių ES, taip pat diversifikuoti paslaugas.
„Turime priimti iššūkį ir pasinaudoti galimybėmis“, teikiamomis „Brexit“, sakė D. Raabas. Jis pridūrė, kad ši politika yra „subalansuota“.
Tačiau B. Johnsonas, iškilus „Brexit“ kampanijos veikėjas, sakė, kad vadovautis ES taisyklėmis be galimybės jas keisti gali prilygti sutikimui, kad Britanija įgis „kolonijos statusą“. Jis pareiškė, kad toks scenarijus atrodo panašus į „pusiau įvykdytą „Brexit“.
Kiti euroskeptikai, norintys griežtai atsiriboti nuo Bendrijos, taip pat reiškia pasipiktinimą, todėl baiminamasi, kad jie gali inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo Th. May.
„Brexit“ remiantys įstatymų leidėjai, tarp jų euroskeptikų stovyklos lyderis konservatorius Jacobas Reesas-Moggas (Džeikobas Risas-Mogas) taip pat sieks paveikti premjerę – jis pasiūlė prekybos plano pataisų, dėl kurių Bendruomenių Rūmų nariai diskutuos ateinančią savaitę.
J. Reesas-Moggas sakė naujienų agentūrai AFP, kad siekia tik „padėti vyriausybei vykdyti kai kuriuos savo ankstesnius pažadus“.