Paklaustas laikraščio, ar nesugebėjimas rasti sprendinio ir dėl to gresiantis Graikijos nemokumas taip pat būtų Europos nesėkmė, A.Cipras pareiškė: „Manau, tai akivaizdu. Tai būtų euro zonos pabaigos pradžia.“
Graikija tikisi susitarti su tarptautiniais skolintojais, kad jai būtų pervesta paskutinė maždaug 7,2 mlrd. eurų išmoka pagal anksčiau Atėnams skirtą finansinės pagalbos programą. Tuomet šaliai pakaktų lėšų atlikti 1,6 mlrd. eurų mokėjimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kuris turi būti pervestas ne vėliau negu birželio 30 dieną.
Jeigu Atėnai paskelbtų nemokumą, tai tikriausiai sukeltų virtinę įvykių, kurie vestų į potencialiai chaotišką Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.
Graikijos pasitraukimas iš euro zonos (vadinamasis „Grexit“), atrodo nebekeliantis didelės baimės Europos politikos formuotojams, nes kitų euro zonos šalių padėtis dabar daug geresnė, o Europos centrinis bankas (ECB) vykdo milžiniško masto vyriausybių obligacijų supirkimo programą.
Tačiau kai kurie ekonomistai išlieka susirūpinę, kad vienos šalies pasitraukimas gali tapti neigiamu precedentu euro zonoje, galinčiu paskatinti kitas šio bloko nares priimti panašų sprendimą, jeigu joms iškiltų didelių sunkumų.
Būtent tokius nuogąstavimus kėlė A.Cipras, duodamas išskirtinį interviu „Corriere della Sera“.
„Jeigu Europos lyderiai negali išspręsti Graikijos, kuri sudaro 2 proc. jų ekonomikos, problemos, kokia būtų rinkų reakcija dėl šalių, patiriančių daug didesnių problemų – tokių kaip Ispanija arba Italija, kurių valstybės skolos yra daugiau negu 2 trln. eurų“, – sakė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
