Pateikiame kelis iš svarbiausių faktų apie protestantizmą ir jo susikūrimą viename mažame Vokietijos miestelyje.
Pradžia: 1517 metų spalio 31-oji
Tą dieną vokiečių teologas Martinas Lutheris (Martynas Liuteris) paskelbė savo novatoriškas „95 tezes“, kritikuojančias Katalikų Bažnyčią.
Jo drąsus iššūkis galingai Bažnyčiai sukėlė bangas, galiausiai pakeitusias krikščionybės veidą. M. Lutheris labiausiai smerkė katalikų indulgencijų koncepciją – kad atgailaujantis nusidėjėlis piniginiais įnašais Bažnyčiai gali sumažinti savo bausmę skaistykloje.
Teologas, kuriam tuomet tebuvo 33-eji, taip pat kritikavo popiežiaus piktnaudžiavimą ir kėlė klausimus dėl šventųjų padėties krikščionybėje.
Anot legendos, kad jis savo tezes prikalė prie bažnyčios Vitenberge, kur buvo teologijos profesorius, durų.
Po trejų metų jis buvo ekskomunikuotas, bet Reformacija buvo pradėta: jo žinia greit plito padedama atsiradusios spaudos.
Reformacija Europoje sukėlė didelius neramumus, kurie nuvedė prie karų, persekiojimų ir egzodų, tarp kurių buvo vadinamųjų Piligrimų išvykimas į naują pasaulį – Ameriką.
Karaliaus Henriko VIII valdoma Britanija 1534 metais atsiskyrė nuo Katalikų Bažnyčios, buvo įsteigta Anglijos Bažnyčia.
Kruviniausias Europos religinis konfliktas buvo Trisdešimtmetis karas. Jam pasibaigus 1648 metais religijos vaidmuo Europos politikoje sumažėjo.
Tikėjimų skirtumai
Yra daug teologinių skirtumų tarp protestantų ir katalikų, pavyzdžiui: – protestantai tiki, kad tik Biblija yra aukščiausias autoritetas tikėjimo dalykuose, o katalikai pripažįsta bendrą Biblijos ir Bažnyčios tradicijų autoritetą; – katalikai laikosi pozicijos, kad popiežius visiškai valdo Bažnyčią, o protestantai to nepripažįsta; – katalikai taip pat meldžiasi šventiesiems ir skiria didesnę svarbą komunijai, tikėdami, kad duona ir vynas transformuojasi į Jėzaus Kristaus kūną ir kraują, bet protestantai tokio pasikeitimo nepripažįsta; – protestantams išganymas galimas tik per tikėjimą, o katalikų doktrina sako, kad „gerais darbais“ galima paveikti savo padėtį prieš Dievą; – Katalikų Bažnyčia kunigystę palieka tik vyrams, kurie privalo laikytis celibato, bet protestantų dvasininkai gali vesti ir turėti vaikų. Be to, daugelyje protestantų Bažnyčių į kunigystę ir hierarchiją buvo priimtos moterys.
Daug denominacijų
Laikui bėgant protestantų judėjimas išsiskyrė į tris pagrindines atšakas: liuteronybę, kalvinizmą ir anglikonizmą.
Didelių liuteronų bendruomenių, kurios tvirtai laikosi M. Liuterio suformuluotų principų, yra Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Etiopijoje, Indonezijoje, Tanzanijoje ir Jungtinėse Valstijose. Kalvinizmą įkvėpė prancūzų teologas Jeanas Calvinas (Jonas Kalvinas), 1536 metais Ženevoje įkūręs Reformatų Bažnyčią. Jos bendruomenių daugiausia yra Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje.
Anglikonizmas išsirutuliojo iš Anglijos Bažnyčios; anglikonų yra beveik visuose žemynuose. Šioms trims pagrindinėms atšakoms priklauso daug denominacijų, įskaitant baptistus, evangelikus, metodistus, JAV gyvenančius amišus, kurie atmeta šiuolaikines technologijas, daug įvairių Bažnyčių Afrikoje.
Katalikų vis dar daugiau
Tikslų protestantų skaičių sunku nustatyti dėl Bažnyčių ir atšakų gausos, bet nepriklausomas strateginių studijų centras „Pew Research Center“ apskaičiavo, kad 2011 metais jų buvo daugiau kaip 800 milijonai.
Tačiau protestantai sudaro tik 37 proc. krikščionių, o katalikai – maždaug 50 proc., nurodo centras. 2015 metais maždaug trečdalis (2,3 mlrd.) pasaulio žmonių buvo krikščionys, rodo centro svetainėje pateikiami skaičiai. Ši religija buvo didžiausia.
Antroje vietoje buvo islamas – tuo metu jį išpažino 24 proc. (1,8 mlrd.) pasaulio žmonių.
