Per „Vienos planetos viršūnių susitikimą“, praeitais metais inicijuotą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, siekiama spartinti 2015 metais sudarytos sutarties įgyvendinimą.
„Esame čia, kad ne vien kalbėtume, bet ir būtume atskaitingi“, – E. Macronas sakė delegatams, susirinkusiems prabangiame Niujorko viešbutyje „Plaza“.
Praeitais metais Prancūzijos lyderis perspėjo, kad „mes pralaimime mūšį“ su pasaulio klimato pokyčiais. Dabar E. Macronas paragino valstybes smarkiai padidinti finansavimą priemonėms, turinčioms stabdyti atšilimą.
Nors būta įvairių pareiškimų ir lyderių susitikimų, įskaitant gegužę vykusį Bonoje, o šį mėnesį – Bankoke ir San Fransiske, klimato klausimų sprendimas menkai tepajudėjo, o didžiąją dalį vilčių ir geranoriškumo, atnešto Paryžiaus sutarties, pakeitė pasyvumas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai birželį paskelbė, kad Amerika nuo 2020-ųjų lapkričio iš sutarties pasitrauks, o kelių kitų šalių entuziazmas irgi išblėso.
D. Trumpas atsisakė tikslų sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nustatytų jo pirmtako Baracko Obamos, ir atšaukė dešimtis aplinkosauginių suvaržymų.
Australija, kurioje pagal vienam gyventojui tenkantį išmetamų „šiltnamio dujų“ kiekį padėtis yra viena blogiausių pasaulyje, taip pat atsisakė planų įstatymais įtvirtinti planus sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.
Be to, pagrindiniu kandidatu į Brazilijos prezidento postą laikomas Jairas Bolsonaro irgi pareiškė išvesiantis savo šalį iš Paryžiaus sutarties, jeigu bus išrinktas.
Paryžiaus susitarimas taip pat įpareigoja turtingąsias valstybes įkurti fondą, kuriam kasmet būtų skiriama po 100 mlrd. JAV dolerių. Šios lėšos turi būti paskirstomos besivystančių šalių projektams, turintiems lėtinti planetos šiltėjimą ir apsisaugoti nuo šio proceso padarinių.
Iki šiol surinkta tik 10 mlrd. dolerių. Jungtinės Valstijos žadėjo skirti tris milijardus, bet pervedė tik vieną – kai tebevadovavo B. Obama.
„Labai sudėtinga“
Kitas Jungtinių Tautų organizuojamų aukščiausio lygio klimato derybų etapas COP24 gruodį vyks Lenkijoje, bet per parengiamuosius susitikimus šalys atsidūrė aklavietėje.
„Tai atrodo labai sudėtinga, – naujienų agentūrai AFP sakė JT klimato kaitos komiteto vykdomoji sekretorė Patricia Espinosa. – Vis dar nesame tikri, ar sugebėsime paversti tai sėkme, bet tai taip pat nėra neįmanoma.“
Šiemet „Vienos planetos viršūnių susitikime“, organizuotame Pasaulio banko ir JT, dalyvauja mažiau lyderių.
Diskusijose dalyvaus apie 30 prezidentų, premjerų ir ministrų, įskaitant Ispanijos, Danijos, Norvegijos, Kinijos ir mažų Ramiojo vandenų valstybių lyderius. Pastarieji labai susirūpinę dėl kylančio vandenyno lygio, mažinančio jų teritorijas.
„Laikas nėra mūsų draugas“, – pabrėžė Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern ir pridūrė, kad Paryžiaus sutarties iniciatoriams vertėjo įtraukti sąlygą, kad iš susitarimo nebūtų galima pasitraukti.
Susitikimo dalyviai turėtų paskelbti skirsiantys milijardus dolerių naujoms priemonėms, turinčioms „dekarbonizuoti“ pasaulio ekonomiką, padėti pažeidžiamoms valstybėms ir finansuoti besivystančių šalių, ypač Azijos ir Afrikos, perėjimą prie ekologiškų technologijų.
Tačiau šie įsipareigojimai sudarys tik nedidelę dalį pastangų, reikalingų užtikrinti 2015 metų Paryžiaus sutarties siekį – kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Ekspertai perspėja, kad iki 2100 metų pasaulio temperatūra padidės trimis laipsniais, jeigu dabartinės tendencijos išliks.
Anksčiau šį mėnesį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje sakoma, kad net ir dviejų laipsnių padidėjimo pakaktų ištirpdyti dalį didžiausių pasaulyje ledynų, dengiančių Antarktidą, ir keliais metrais pakelti vandenynų lygį.
Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ reiškė abejones dėl E. Macrono nuopelnų kovai su klimato pokyčiais, nes Prancūzijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastaruoju metu padidėjo – daugiausiai dėl transporto sektoriaus.
Tuo metu buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas, naudojantis savo didžiulį kapitalą kovos su klimato kaita priemonėms skatinti, sakė AFP, kad šalys daro pažangą, bet ją labiausiai lemia ne vyriausybių veiksmai.
„Tai kapitalizmas, tai kompanijų ekonominiai interesai – jos nori būti draugiškos aplinkai, nes to nori jų darbuotojai, investuotojai ir klientai“, – pabrėžė jis.
