Rusijos galimybės eksportuoti savo produkciją ir patekti į naujas dinamiškas rinkas ir toliau išlieka itin kuklios, ketvirtadienį konstatavo Pasaulio banko ataskaitos „Kinijos ekonomikos perbalansavimas ir atsinaujinęs augimas Indijoje: į kurią pusę nukryps Rusijos švytuoklė?“ autoriai, rašoma leidinyje „Gazeta“.
Per paskutinį dešimtmetį Rusijos užsienio prekybos augimas atsiliko nuo panašaus ekonominio išsivystymo šalių rodiklių. Eksportas sudaro mažiau nei trečdalį šalies BVP. Maža to, nuo 2005-2007 metų pasiekto 33 proc. BVP, nukrito iki 28 proc. 2013-2015 metais.
Pagrindine Rusijos eksporto kryptimi išlieka tradicinės prekybos partnerės Europoje ir NVS.
Abipusės prekybos potencialas yra žemiau plintuso
Nepaisaint Rusijos valdžios skambių pažadų „nukreipti savo prekybos galią į Azijos gigantus“, tokias šalis, kaip Kinija ar Indija, pasiekti stabilių rezultatų, anot ekspertų, nepavyksta.
Pavyzdžiui, nepaisant sąlyginės sėkmės prekyboje – per paskutinius 10 metų prekybos apimtys su Kinija beveik patrigubėjo, o per paskutinius 5 metus prekybos apimtys su Indija išaugo 15 proc. – ataskaitos autoriai pažymi, kad dabartinės Rusijos eksporto apimtys į šias šalis, nors ir auga, tačiau yra žemiau savo natūralaus potencialo galimybių.
Rusijos nerealizuotas eksporto augimo potencialas į Kiniją sudaro apie 24 proc., į Indiją – beveik 17 proc.
Kinija sužlugdys Rusijos naftos pramonę
„Pokyčiai Indijos ir Kinijos ekonomikose veikia Rusijos ekonomiką netiesioginiu ir sunkiai aptinkamu būdu“, – teigiama ataskaitoje. Tačiau Pasaulio bankas tvirtina, kad jų analitikai sugebėjo sukurti tokį duomenų analizės būdą, kuris leidžia aptikti galimus pokyčius ir jų pasekmes.
Taigi, dabartinis Kinijos augimo tempas nukrito nuo 10,5 proc. 2010 metais iki 7 proc. neviršijančio lygio. Ir tai Rusijai nieko gero nereiškia.
Tebesitęsiantis Kinijos augimo tempų lėtėjimas nuo dabartinių 6,5 proc. iki 4,6 proc. 2030-aisiais nulems Rusijos eksporto į Kiniją apimčių susitraukimą 17 proc.
Pasekmes pajus visi Rusijos ekonomikos sektoriai. Jų mastai sieks nuo 8 proc. aptarnavimo sektoriui, kuriame dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, iki 24 proc. žaliavų pramonei (didžiąja dalimi tai palies kalnakasybos pramonę). Labiau už kitas pramonės sritis nukentės naftos ir dujų eksporto dalis, kuri yra šios šalies eksporto pagrindų pagrindas.
Iki 2030-ųjų naftos ir dujų eksportas (pagrindinė Rusijos eksporto į Kiniją prekė) susitrauks 18 proc.
Tačiau ekspertai pažymi, kad sumažėjusi Kinijos paklausa gali atpiginti rublį, o tai padidins Rusijos prekių paklausą kituose regionuose. Aišku, jeigu sankcijos Rusijai nebus dar labiau sugriežtintos.
Indijos įtaka Rusijai – 0,06 proc.
Indijos ekonomikos augimo tempai leidžia tikėtis Rusijos eksporto paklausos augimo, tačiau pati Rusija iš to mažai laimės.
Nepaisant Indijos rinkos augimo ir prognozuojamų prekybos su Rusija apimčių augimo iki 2030 metų 8 proc., Rusijos BVP tai suteiks tik 0,06 proc. augimą. Taip yra dėl mažų prekybos tarp šių dviejų šalių apimčių.
Šiuo metu Rusijos eksporto dalis į Indiją vos siekia 2 proc. (palyginus, į Kiniją yra eksportuojama 11 proc. Rusijos produkcijos).
„Iš esmės, yra manoma, kad galimi Kinijos ir Indijos ekonomikų pokyčiai Rusijai reikš labiau problemas, negu galimybes. Paprasčiausiais tai galima paaiškinti ribotais naftos produkcijos prekybos mastais su šiomis valstybėmis“, – teigiama ataskaitoje.
Primename, kad JAV prezidento vizito Azijos šalyse metu žiniasklaidoje buvo paviešinta Kinijos ir JAV suskystintųjų dujų importo bei eksporto sutartis. 43 mlrd. dolerių vertės sutartis leis iš Aliaskos į Kiniją eksportuoti iki 27 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. „Gazprom“ tuo pat metu stato savo „Sibiro galia“ dujotekį, kuriuo prognozuojama Kinijai tiekti rusiškas dujas. Tačiau, traukiantis Kinijos ekonomikai, ir atsiradus JAV dujų alternatyvai, „Gazprom“ gali susidurti su sunkumais surandant pirkėjų savo produkcijai Azijos rinkoje.