Kai ir daugelis kitų panašių internetinių linksmybių, pavyzdžiui, „plankingas“, „baseiningas“ ir „betmeningas“, „kvidičingas“ taip pat yra foto-pokštas. Jo pagrindas – žymusis kvidičo žaidimas, minimas daugelyje knygų apie Harry Potterį. Ir šiuo atveju žaidimo taisyklės visiškai nesvarbios – svarbu, kad visi žaidėjai moka skraidžioti ant šluotų.
Užtenka tarp kojų pasidėti šluotą (neradus jos, galima pasinaudoti bet kuo, kas yra panašu, pavyzdžiui lietsargiu) ir pašokti į viršų, sulenkus kelius. Fotoaparato mygtuko paspaudimas, ir atsiranda šimtai „burtininkų“ ir „raganaičių“. Tenka pripažinti, nemažai nuotraukų išties atrodo įspūdingai.
Ir viskas būtų labai šaunu. Tačiau ne visi sustoja ties tuo. Kai kurie, siekdami aplenkti „kvidičingo“ kolegas, nuotraukas bando atlikti, pavyzdžiui, ant namų stogų... Kažkas pasirenka saugesnį variantą – nuotraukas sufabrikuoja.
Mada prasidėjo nuo japonų, tačiau labai greitai išpopuliarėjo ir tarp amerikiečių bei europiečių.
Beje, jau keletą metų egzistuoja Tarptautinė kvidičo asociacija, jungianti šimtus komandų iš JAV, Kanados ir dar 13 valstybių.
