Vandalų padaryta žala vien Triumfo arkoje yra vertinama šimtais tūkstančių eurų.
Mirtys keliuose – kaltę verčia chaosą kuriantiems protestuotojams
Arlyje žuvo furgono vairuotojas: jis įsirėžė į sunkvežimį, sustabdytą mitinguojančiųjų barikadų, skelbiama BFMTV. Vyras žuvo vietoje naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją.
„Ši avarija yra tiesiogiai susijusi su „geltonųjų liemenių“ barikadomis, kurios privedė prie milžiniško dešimčių kilometrų kamščio… Nedidelis furgonas dideliu greičiu rėžėsi į sunkvežimį, o tuomet į jį įsirėžė kitas automobilis“, – pasakojo vietos prokuratūros atstovas.
Anksčiau buvo skelbiama, kad viena vairuotoja Savojoje, dar pirmąją demonstracijos dieną – lapkričio 17-ąją – veždamas savo dukrą pas gydytoją supanikavo ir partrenkė vieną iš protesto akcijos dalyvių. 50-metė „geltonoji liemenė“ žuvo vietoje. Prie žuvusiųjų akcijos metu taip pat priskiriama 37-erių baikerio, lapkričio 20-ąją įsirėžusio į sunkvežimį, mirtis.
Vandalų šėlsmas
Tarp protesto dalyvių atsirado ir tikrų vandalų, kurie gruodžio 2-ąją suniokojo vieną iš Paryžiaus simbolių – Triumfo arką, rašoma DW.
Nacionalinės istorinių paminklų apsaugos atstovai tikino, kad grupei vandalų pavyko patekti į Triumfo arkos muziejaus patalpas, kur buvo „nukirsdinta“ marmurinė Napoleono statula, į šipulius sudaužytos gipsinės trisdešimtųjų metų skulptūros, o interjeras išpaišytas grafičiais. „Galimus nuostolius vertiname šimtais tūkstančių, gali būti ir milijonas eurų“, – pažymėjo institucijos vadovas Philipas Belavalis.
Prancūzijos vyriausybė kol kas neplanuoja dėl protestų skelbti nepaprastosios padėties
Prancūzijos vyriausybė kol kas neplanuoja skelbti nepaprastosios padėties dėl vadinamojo „geltonųjų liemenių“ protestų judėjimo, praėjusį savaitgalį sukėlusio chaosą Paryžiuje, pirmadienį pareiškė vidaus reikalų jaunesnysis ministras Laurent'as Nunezas.
„Tai viena iš galimybių, tačiau šiuo metu ji nesvarstoma“, – sakė L. Nunezas radijui RTL, kelioms policijos profesinėms sąjungoms paraginus suteikti teisėsaugos pareigūnams platesnius įgaliojimus demonstracijoms suvaldyti.
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta 2005 metais po skurdžiuose rajonuose įvairiose šalies vietovėse vykusių jaunimo riaušių, taip pat po 2015 metų lapkritį Paryžiuje džihadistų surengtų atakų.
Paryžiaus policija pranešė, kad per didžiausias pastarųjų metų riaušes sostinėje šeštadienį buvo sužeisti 133 žmonės, o 412 asmenų buvo areštuoti.
Pirmadienį vyriausybė dėl susiklosčiusios padėties surengė skubų pasitarimą su politinių partijų lyderiais.
Vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo dėl padidintų mokesčių dyzelinui, bet peraugo į didelio masto judėjimą prieš prezidento Emmanuelio Macrono valdymą
