Narkotikų prekybos, kurią kontroliavo Sicilijos mafija, apyvarta 7 dešimtmečio pradžioje išaugo iki 2,5 mlrd. dolerių. Šį milžinišką nusikalstamą verslą sukūrė žmogus, pavarde Angelo La Barbera.
Šis mafiozas nuėjo kelią nuo menko gatvės vagišiaus iki kriminalino Palermo karaliaus ir po savęs paliko kalnus lavonų. A. La Barbera dalyvavo graibstant biudžeto lėšas, skirtas Sicilijos sostinės rekonstrukcijai, draugavo su Gina Lollobrigida ir sprogdino konkurentus užminuotose „Alfa Romeo“. Bet už visa tai vieną kartą jam teko sumokėti.
Basakojė vaikystė
Apie A. La Barberos vaikystę žinoma nedaug: tik tiek, kad ji buvo alkana ir sunki. Būsimasis Sicilijos mafijos bosas šį pasaulį išvydo 1924 metų liepos 3 dieną viename iš skurdžiausių Palermo rajonų Portanna-Mondello. Jo tėvas Luigi La Barbera prekiavo malkomis ir vos sudūrė galą su galu. Tam tikrą kriminalinę praeitį turėjo ir jis. Net sėdėjo kalėjime, tačiau su mafija nieko bendro neturėjo. Tais laikais eilinis gatvės nusikaltėlis turėjo mažai galimybių patekti į „garbingų žmonių“ eiles, o jeigu jam kartais pavykdavo, apie karjerą šešėlinėse struktūrose galėjo tik pasvajoti. Mafija buvo šeimos reikalas – mafiozu reikėjo gimti.
Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje daugeliui atrodė, kad mafija gyvena paskutines dienas. Bennito Mussolini režimas ėmėsi daryti tvarką Sicilijoje ir 1926 metais saloje pradėtos didelio masto žmonių gaudynės, primenančios kautynes. Daug mafiozų ir jų bendrų buvo areštuoti. Valdžia saloje buvo sukoncentruota prefekto fašisto Cesare Mori rankose – šis prisiekė išrauti su šaknimis organizuotą nusikalstamumą ir šioje kovoje nemažai pasiekė. Todėl kai jaunieji broliai La Barberos pasirinko nusikalstamą kelią, mafiozų karjera vargu ar atrodė jiems patraukli. Paaugliai pradėjo vagiliauti, o sprendžiant iš visko vogti juos išmokė tėvas. Štai 1943 metų pradžioje šeimos galva Luigi ir vyresnysis jo sūnus Salvatore buvo nutverti vagiantys ir jiems grėsė kalėjimas. Angelo tuo metu jau buvo teistas už muštynes. Greičiausiai visa šeima netrukus būtų atsidūrusi už grotų, jeigu mafijai nebūtų prireikę sunaikinti kai kuriuos dokumentus, gulinčius teismo archyve.
Gegužės 12 dieną Palerme prasidėjo maištas, kurį paskatino mafiozai. Kol skurdo kvartalų gyventojai, pavargę nuo karo, reikalavo duonos, „garbingi žmonės“ siaubė teismo rūmus ir degino dokumentus. Smulkių vagišių La Barberų byla sudegė kartu su mafijos bosų bylomis, ir perspektyvos pasėdėti belangėje nusikėlė neapibrėžtam laikui. Tuo metu Italijos fašizmo dienos jau buvo suskaičiuotos.
1943 metų liepos 9 dieną anglų ir amerikiečių kariuomenė išsilaipino Sicilijoje ir veikiai užėmė visą salą. Sicilijos gyventojams prasidėjo nauja laisvės ir demokratijos epocha, nors duonos nuo to nepadaugėjo. Didelių nepriteklių sąlygomis suklestėjo spekuliacija, vagystės ir banditizmas. Okupacinė vyriausybė vietos ypatumų gerai nesuprato ir dažniausiai apsiribojo tik tvarkos palaikymu gatvėse. Susidariusį valdžios vakuumą pamažu ėmė užpildyti mafija, ir gana sėkmingai.
Sąjungininkai ieškojo įtakingų žmonių, nesusijusių su fašizmu, kuriais būtų galima remtis valdant salą. Patarimo jie dažniausiai kreipdavosi į Bažnyčios atstovus, o kunigai neretai buvo kilę iš senų mafijos šeimų. Štai Villalbos miesto mafijos bosas donas Calogero Vizzini turėjo du brolius kunigus, dėdę arkivyskupą ir dėdę protopresbiterį. Sąjungininkai paklausė dvasininko patarimų ir „dėdulę Calo“ paskyrė Villalbos meru. Mafija neliko skolinga. Mafiozai okupacinei valdžiai padėjo valyti miestą – suiminėjo smulkius nusikaltėlius ir dažnai patys bausdavo mirtimi įsisiautėjusius banditus. Greitai jie vėl tapo tikraisiais Sicilijos šeimininkais ir broliai La Barberos tai patyrė savo kailiu. 1945 metais 23 metų Salvatore įsimylėjo merginą iš mafiozų šeimos. Merginos broliai smulkiajam vagišiui paaiškino, kad tokiems kaip jis neverta nė svajoti apie galimybę susigiminiuoti su jų šeima. Salvatore nenorėjo pasiduoti ir netrukus buvo pašautas. Vos spėjęs užsigydyti žaizdas jis pakliuvo į kalėjimą, ten praleido trejus metus. Likęs be vyresniojo brolio paramos Angelo pradėjo ieškoti tų, į kuriuos būtų galima atsiremti. Jis svajojo tapti vienu iš „garbingų žmonių“ ir netrukus tokia galimybė atsirado. 1947 metais Angelo buvo pareikštas kaltinimas dėl ginkluoto apiplėšimo, bet teismo pavyko išvengti. Tuo metu jaunuoliu susidomėjo donas Bartolo Porcelli – Palermo skurdžių kvartalus kontroliavęs mafijos bosas. Greičiausiai būtent jis pasirūpino, kad jaunasis A. La Barbera nesėstų už grotų.Sėmėsi patirties Amerikoje
Netrukus Angelo ėmė dirbti donui. Donas B. Porcelli buvo labai patenkintas naujuoju parankiniu ir net išsiuntė jį mėnesiui į Ameriką – pasisemti patirties iš Bruklino mafiozų. JAV Angelo pamatė visiškai naują pasaulį, nepanašų į skurdžią provincialią Siciliją. A. La Barbera grįžo į Palermą pilnas įspūdžių ambicijų bei planų ir veikiai donas B. Porcelli skyrė jį savo patikėtiniu. O kai iš kalėjimo grįžo Salvatore, brolis su juo suartėjo. Nuo to laiko broliai La Barberos laikė bendrą frontą, bet smegenų centras visada buvo Angelo.
Iki Antrojo pasaulinio karo Sicilijos mafija dažniausiai buvo kaimo reiškinys. Dauguma siciliečių buvo stambių žemvaldžių, valdančių didžiules žemės valdas, vergovėje, ir mafija padėjo senjorams laikyti valstiečius paklusnius. Mafiozai terorizavo gyventojus, naikino naminius jų gyvulius, degino jų svirnus ir pan. Aišku, buvo ir miesto mafija, kuri kontroliavo turgus, uostus, taip pat ėmė duoklę iš prekeivių ir kontrabandininkų, tačiau daugiausia pajamų davė citrinų ir apelsinų giraitės.
Įsisuko į statybų verslą
Šeštojo dešimtmečio pradžioje situacija pradėjo smarkiai keistis. Palerme pakvipo statybų bumu. Miesto centras labai nukentėjo nuo bombardavimo, reikėjo jį rekonstruoti, be to, tūkstančiai valstiečių patraukė į salos sostinę ieškoti darbo, jiems reikėjo kažkur gyventi. Italijos vyriausybė buvo pasirengusi suteikti finansinę pagalbą, ir mafiozai neabejojo, į kieno rankas pateks biudžeto lėšos.
Donas B. Porcelli neketino laukti sudėjęs rankas. Skurdo kvartalų šeimininkas nutarė dalyvauti artėjančiame statybų bume ir sudarė sąjungą su kitu mafijos bosu – Eugenio Ricciardi, kuris valdė statybų verslą. Drauge jie planavo perstatyti Sicilijos sostinės centrą. Netrukus abu mafiozai įsteigė transporto kompaniją, ėmė gabenti krovinius. Plataus masto Palermo perstatymas turėjo būti tuojau pradėtas ir kompanionams reikėjo kontroliuoti statybinių medžiagų pristatymą. A. La Barbera kol kas buvo savo šeimininko šešėlyje, bet neketino amžinai likti antrasis žmogus. 1952 metais jis nutarė veikti.
Laukite tęsinio
