Karas baigėsi, reikia skaičiuoti Izraelio padarytą žalą: nuolaužų krūvomis virto mokyklos, ligoninės, mečetės, Parlamento rūmai ir daugelio palestiniečių namai. Trūksta vandens ir maisto, daug kur nėra elektros, gatvėse karaliauja chaosas.
Izraelis įgyvendino tikslus?
Gazą paliko Izraelis, bet ar tai dramos pabaiga? Pradėdamas operaciją Izraelis puikiai suprato, kad jam nepavyks sugauti arba nukauti visų 25 tūkstančių „Hamas“ kovotojų. Bet Izraelis to ir nesiekė. Šalies politikai ne kartą teigė, kad pagrindinis karinės kampanijos Gazoje tikslas - atgrasyti „Hamas“ nuo naujų išpuolių prieš Izraelį, rašo „Respublika“.
Tačiau ko dar Izraelis siekė siaubdamas tankiai apgyvendintos Gazos miestus? Juk buvo akivaizdu, kad bombarduojant pusantro milijono gyventojų turintį ir tankiai apgyvendintą anklavą civilių aukų niekaip nepavyks išvengti.
„Hamas“ jėga – paprasti palestiniečiai
Izraelis siekė pakirsti „Hamas“ šaknis, o šios organizacijos šaknys - paprasti palestiniečiai, palaikantys valdantį režimą. „Hamas“ - dominuojanti organizacija Gazoje, kurią remia didžioji dalis gyventojų. „Hamas“ svarbu turėti žmonių paramą, nes ją praradus grėsmė kyla visai organizacijai“, - dar prieš karą Gazoje teigė vienas aukštas Izraelio kariuomenės atstovas. Ar Izraeliui pavyko?
„Jei norite sudaryti paliaubas su palestiniečiais, žinokite, kad mes pavargome nuo bombų, tankų ir lėktuvų. Tačiau žmogus, kurio vaikas žuvo per žydų atakas, nori ne taikos, o karo“, - teigė Mohammadas Abu Muhaisinas, 35 m. pietų Gazos gyventojas, susijęs su pagrindiniu „Hamas“ priešininku, judėjimu „Fatah“.
Halima Dardouna, 37 m. palestinietė iš Jabalijos miesto, kurios namą sugriovė Izraelio tankas, teigė, kad dėl šio karo kalčiausia „Hamas“ ir „Fatah“ konfrontacija. „Aš niekuomet nebalsavau už „Hamas“. Jie nesugeba apginti žmonių, ir jei jie leidžia Izraeliui su mumis taip elgtis, „Hamas“ neverta valdžios. Jei manyčiau, kad jie gali išvaduoti Jeruzalę, būčiau kantri. Bet štai ką jiems mums davė“, - žvelgdama į savo namų griuvėsius piktinosi moteris.
Karaliauja chaosas
Galima sakyti, kad Izraelis laimėjo, galima teigti, kad ne. Pabrėžiama: aišku tik tai, kad pagrindinė šio konflikto auka – paprasti palestiniečiai, kurie pamažu grįžta į nuolaužų krūva virtusius namus. Nepaisant to, kad Izraelis nutraukė ugnį, o „Hamas“ pažadėjo savaitę nerengti naujų atakų, palestiniečiai netikri dėl savo ateities.
„Hamas“ toliau žada šventąjį karą, persiginklavimą, nuolatos kalba apie savo pergalę. Kiekvienas supranta, kad tokios kalbos siutina Izraelį, kurio tankai dar net nepaliko Gazos. „Darykite ką norite, įsigyti ginklų šventajam karui yra mūsų misija, ir mes žinome, kaip tai įgyvendinti“, - skelbia vienas iš „Hamas“ lyderių Abu Ubaida. Jis žada jau po savaitės atnaujinti karą su Izraeliu.
Ar „Hamas“ kalbos dabar guodžia ir patriotiškai nuteikia palestiniečius, kurie stengiasi išlikti ir atstatyti tai, ką laikė savo namais? Ko gero, ne. Gazoje trūksta visko - nuo vandens ir maisto iki medikamentų. Nėra elektros, miestuose vyrauja chaosas, kur tik pasisuksi – nuolaužos ir griuvėsiai.
Skaičiuojama, kad Gazai atstatyti gali prireikti beveik 1,9 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (4,94 mlrd. litų), ir tai, pasak ekspertų, ne galutinė suma. Gazoje sugriauta arba apgadinta beveik 22 tūkst. pastatų, žuvo daugiau nei tūkstantis civilių, kurių dauguma - vaikai.
Izraelis teigia, kad aukų buvo galima išvengti, bet „Hamas“ naudojosi civiliais kaip priedanga ir provokavo mūšius labiausiai apgyvendintose Gazos vietose. Žydai teigė, kad jiems pavyko nukauti šimtus „Hamas“ ekstremistų, „Hamas“ teigia, kad tik 48, tačiau tiesos čia niekas ir neieško.
