„Rusija pasyviai stebėjo sekmadienį vykusius Rados rinkimus Ukrainoje, suprasdami, kad pirmą sykį per 23 Ukrainos nepriklausomybės metus, Maskvos įtaka yra nusilpusi,“ – teigiama „Le Devoir“.
Straipsnio autorius įžvelgė „didelį paradoksą“ V. Putino strategijoje Ukrainoje: jo manymu, rusų lyderis pats „įstūmė Kijevą į Vakarų pasaulio glėbį“, „aneksuodamas Krymą kovą ir suteikdamas Luhansko ir Donecko separatistams pagalbą“.
„Kai rusų kariai perėmė Krymo kontrolę, Rusija prarado – ir labai ilgai – bet kokį moralinį poveikį Ukrainoje, – agentūrai AFP kalbėjo vienas diplomatas, dirbantis Maskvoje. – „Maskva daugiau nesistengia daryti politinį poveikį ir turės apsiriboti tuo, kad savo interesų vardu, mojuos Kijevui separatizmo korta“.
„Rusija neturėjo savo kandidato šiuose rinkimuose,“ – pažymėjo Sandraugos tautų instituto atstovas Vladimiras Jarichinas. Iš visų 29 partijų, kurios varžėsi dėl 450 Rados vietų, nė viena formaliai neatstovauja nušalinto prorusiškojo prezidento V. Janukovyčiaus.
Kita ekspertė iš Maskvos „Politinės ekspertų grupės“ teigia, kad Rusijai Petro Porošenkos sąjungininkų pergalė nebus tokia jau skausminga. „Skirtingai nuo pačių ukrainiečių, P. Porošenka žino, kad jam teks ieškoti kompromisų su Rusija,“ – teigia ekspertė.
„Maskvos tikslas – arba kontroliuoti Kijevo valdžią, arba blokuoti sprendimus, kurie jai nenaudingi. Jeigu jai tai nepavyks, Rusija bandys destabilizuoti Ukrainos rytus, ir tam ji turi pakankamai išteklių, – teigia Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.
„Šalis pavargo nuo karo ir nori taikos. P. Porošenkos retorika atitinka šias nuotaikas, – teigia analitikas Vladimiras Zastava.
Nors V. Putinas ir neigia Rusijos vaidmenį konflikto Rytų Ukrainoje eskalavime, anksčiau populiarios partijos, palaikiusios santykius su Rusija, patyrė katastrofišką nuopolį.
Dėl karo veiksmų ir problemų su saugumo užtikrinimu, rinkimai vyko vos 13 iš 33 „prorusiškų“ rytinių Donecko ir Luhansko apygardų. Krymo aneksija, kur didžioji dauguma save vadina etniniais rusais, dar labiau susilpnino šių partijų galimybes, o elektoratą sumažino 1,5 mln. žmonių.
„Šį sekmadienį Ukrainoje buvo galutinai įgyvendintas valdžios pakeitimas, pradėtas pirmaisiais Maidano revoliucijai mėnesiais,“ – rašoma „Tagesanzeiger“. – „Dar visai neseniai Ukrainos politika buvo išskirtinės politinės kastos, kurie neiššaukdavo jokio žmonių pasitikėjimo, prerogatyva. Šalyje veši korupcija, o taip vadinami liaudies išrinktieji buvo finansuojami vieno iš oligarchų, kuriam atsakydavo išskirtiniu lojalumu.“
Tačiau šį kartą, leidinio teigimu, „rinkimuose dalyvavo ir tokie kandidatai, kurie nepriklausė šiai kastai“. Tarp jų – žurnalistai, Maidano aktyvistai, savanoriai, pasižymėję ginant šalį nuo agresorių.
Likus vos kelioms dienoms iki rinkimų, gyventojams pirmą kartą per kelis mėnesius įjungė karštą vandenį. Šią savaitę šalyje turi būti įjungtas šildymas. 75-ių Svetlana Borispolec, kaip ir dauguma kitų ukrainiečių, kelis mėnesius gyveno bet šildymo ir karšto vandens, tačiau ji tiki, kad galimybė integruotis į Europą yra vertingesnė už tai.
„Mes norime gyventi laisvėje. Mes optimistai, mes galvojame, kad viskas bus gerai, – kalbėjo moteris.
Dujų krizė Ukrainoje parodė, kiek ji yra priklausoma nuo Rusijos tiekimo. Tačiau S. Borispolec akyse sužvilga ašaros, kai ji kalba apie Rusiją. „Mes visada rusus laikėme savo broliais. Niekas net ir pagalvoti negalėjo, kad jis (V. Putinas) užpuls Ukrainą.
