„Faktai, aprašyti nacionalinės ir tarptautinės komunikacijos priemonių publikacijose, pavadintose „Panamos popieriai“, bus baudžiamojo tyrimo dalykas“, – savo pranešime nurodo biuras.
Tyrimu bus siekiama nustatyti, kokie nusikaltimai galėjo būti padaryti ir kas juos padarė, taip pat bus siekiama įvertinti galimą finansinę žalą, sakoma jame.
Šio skandalo centre atsidūrusi teisinių paslaugų bendrovė „Mossack Fonseca“ nurodė, kad 11,5 mln. dokumentų nutekinimas iš jos serverių buvo „riboto kompiuterinio įsilaužimo“ rezultatas, darydama prielaidą, kad dėl jo atsakomybė tenka išorės šaliai.
Ramonas Fonseca (Ramonas Fonseka), vienas iš jos įkūrėjų, AFP sakė, kad nutekinimas yra išpuolis prieš pačią Panamą, kuri labai priklauso nuo jos finansinių paslaugų sektoriaus.
„Tai nusikaltimas, nusikalstama veika“, – sakė R.Fonseca apie nutekinimą, atskleidusį detalių apie daugelio turtingų klientų santykius su ofšorinėmis struktūromis.
Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela (Chuanas Karlosas Varela) savo ruožtu nurodė, kad jo šalis bendradarbiaus su „bet kuria vyriausybe ir bet kuriuo tyrimu“, kokio bus imtasi po šio skandalo.
Bet jis taip pat pažadėjo „ginti savo šalies įvaizdį“, nes pastaruoju metu Panama padarė pažangos siekdama atsikratyti reputacijos, kad ji esanti pasaulinis pinigų plovimo ir kitų šešėlinių operacijų centras.
Milžinišką dokumentų pluoštą iš anoniminio šaltinio įsigijo Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“, o su žiniasklaidos priemonėmis visame pasaulyje jais pasidalijo Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ).
Pačios savaime ofšorinės bendrovės nėra nelegalios, tačiau jomis gali būti pasinaudoti siekiant plauti pinigus arba išvengti mokestinių prievolių savo šalyse.
