Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba
Palestinos nacionalinė valdžia jau antrą mėnesį negali išmokėti savo darbuotojams atlyginimų dėl besitęsiančios finansinės krizės, kurią sunkina Izraelio sulaikomi mokesčiai.
Finansinė krizė Palestinoje – beveik nuolatinis reiškinys, tačiau pastaruosius mėnesius vietos valdžia nebegauna svarbiausio savo pajamų šaltinio – eksporto ir importo mokesčių, kuriuos sulaiko juos kontroliuojantis Izraelis.
Daugiau nei 100 mln. iš šių mokesčių surenkamų Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių yra pagrindinės lėšos biudžetinių Palestinos administracijos įstaigų valdininkų atlyginimams mokėti.
Iš mažiau nei 2000 litų dešimties asmenų šeimą išlaikantis ekonomikos sektoriaus darbuotojas skundžiasi jau kurį laiką negalintis patenkinti net elementarių poreikių.
„Atlyginimo negaunu jau antrą mėnesį. Norėjau nupirkti šildytuvą savo vaikams, tačiau jie priversti šalti, nes neišgalime jo įsigyti“, – pasakoja tarnautojas Jusefas Muraras.
Izraelis teigia mokesčius sulaikantis dėl Palestinos įsiskolinimų Izraelio nacionalinei elektros kompanijai, tačiau manoma, jog tai gali būti bausmė už Palestinos statuso pakeitimą Jungtinėse Tautose praeitų metų lapkritį. Pažadėtos 100 milijonų dolerių paramos kol kas nesuteikia ir Arabų šalys.
„Palestinos nacionalinė valdžia privalo imtis konkrečių veiksmų susidariusiai krizei išspręsti, ji turi iš visų jėgų pasistengti įtikinti arabų šalis suteikti pažadėtą apsaugos paskolą. Kitaip laukia baisios pasekmės“, – įsitikinęs Palestinos ekonomikos analitikas Ibrahimas Abu Kamilis.
Arabų lygos generalinis sekretorius praeitą mėnesį Ramaloje taip pat paskatino pažadus davusias arabų valstybes jų laikytis, tačiau paramos skyrimas – valstybių nacionalinių vyriausybių reikalas, ir kol kas dažnai labai atvirai Palestiną žodžiais ginančios arabų šalys susilaiko nuo konkrečių pagalbos veiksmų.
