Vėžio pakirstas 90-metis W.Jaruzelskis mirė praėjusį sekmadienį, likus vos kelioms dienoms iki birželio 4-osios. Tą dieną bus minimos pirmųjų pusiau laisvų rinkimų, žymėjusių komunizmo – šį generolą į valdžios viršūnę iškėlusios santvarkos – saulėlydį Lenkijoje 25-osios metinės.
Trys po 1989-ųjų demokratiškai išrinkti Lenkijos prezidentai, tarp kurių yra ir garsusis kovotojas kovos su komunistiniu režimu Lechas Walesa (Lechas Valensa), vadovavęs demokratijos siekusiai profsąjungai „Solidarumas“, penktadienį dalyvavo katalikų gedulingose mišiose Varšuvos karinėje katedroje.
Dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) ir buvęs valstybės vadovas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) taip pat dalyvavo pamaldose, per kurias kelios dešimtys protestuotojų turėjo plakatus, kurių užrašai vadino W.Jaruzelskį išdaviku.
Vėliau apie 100 protestuotojų Varšuvos istorinėse Povonzkų kapinėse laikė aukų, žuvusių per W.Jaruzelskio 1981 metais įvestą karo padėtį, nuotraukas ir plakatus su užrašais „3-osios respublikos gėda“.
Lenkai išlieka pasidalinę nuomonėmis apie jo pastangas uždusinti „Solidarumą“ – pirmąją ir vienintelę laisvą profesinę sąjungą sovietiniame šalių bloke.
W.Jaruzelskis tvirtino, kad toks jo elgesys išgelbėjo Lenkiją nuo kruvinos sovietų invazijos, bet jį peikiantieji sako, kad tokiu būdu tik buvo sustiprintas jo paties režimas.
Vis dėlto jis vertinamas dėl to, kad 1989 metais sutiko surengti pirmus bent iš dalies laisvus rinkimus, kurie, neįtikėtina, atnešė galą komunizmui Lenkijoje nepraliejus kraujo.
W.Jaruzelskis gimė bajorų katalikų šeimoje 1923 metais liepos 6 dieną Kurove, rytinėje Lenkijoje, tačiau vėliau, įstojęs į partiją, tapo ateistu.
Bet, kaip prieš laidotuves sakė tėvas Robertas Mokrzyckis (Robertas Mokšyckis), visai prieš savo mirtį ligoninėje jis išreiškė norą, kad kunigas suteiktų jam Atgailos ir Sutaikinimo bei Ligonių patepimo sakramentus.
Urna su W.Jaruzelskio pelenais palaidota kariniame Povonzkų kapinių sparne greta kitų karių.
Jo vienintelė duktė, Monika Jaruzelska, sakė lenkų žiniasklaidai, kad jos „tėvas laikė save kariu ir visuomet norėjo būti palaidotas greta savo kovos draugų“.
Kairiųjų politikai prašė, kad šalyje būtų paskelbtas gedulas, bet prezidentas B.Komorowskis atsisakė tai daryti, tvirtindamas, kad W.Jaruzelskis lieka labai prieštaringai vertinamu veikėju.
„Skelbti nacionalinio gedulo dieną netiktų dėl to, kad tai (gedulas) turi iškreikti visos tautos jausmus“, – sakė prezidento atstovė Joanna Trzaska-Wieczorek (Joana Tšaska Večorek).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
