Mes tikimės, kad viskas, kas skelbiama, yra teisinga, tačiau egzistuoja ir tokie reiškiniai kai propaganda ir ji gali paveikti plačią visuomenę ir amžinai pakeisti istorijos eigą. Susipažinkime su trimis istoriniais atvejais, kai suklastoti faktai paliko žymų pėdsaką.
Konstantino auka
Viduramžiais didėjant Katalikų Bažnyčios įtakai, tarp Bažnyčios ir Europos valdančiosios klasės kilo konfliktai dėl valstybių kontrolės. Bažnyčia VIII amžiuje pateikė dokumentą, vadinamą „Konstantino auka“. Dokumente teigiama, kad imperatorius Konstantinas IV amžiuje po Kristaus perleido žemę ir politinę kontrolę popiežiui Šventajam Silvestrui I, nes neva Silvestras išgydė jį nuo raupsų.
Bažnyčia daug kartų sėkmingai pasinaudojo šiuo dokumentu, norėdama įtvirtinti savo kontrolę įvairiuose regionuose. „Konstantino auka“ suabejota tik XV a., kai analizuojant patį dokumentą buvo suprasta, kad jis negalėjo būti parašytas IV amžiuje: dokumente buvo vartojami žodžiai, kurie Konstantino laikais nebuvo žinomi (pvz., „feodas“) ir buvo naudojamos sakinių konstrukcijos, kurios buvo neįprastos Konstantino lotynų kalboje.
Bažnyčia parengė kitą dokumentą, kuriame deklaruota, kad jos žemę jai skyrė Karolis Didysis, tačiau jis niekada nebuvo paskelbtas. Bažnyčios priešininkai bandė reikalauti civilinės teisės ir civilinės jurisdikcijos, tvirtindami, kad net jei dokumentas būtų buvęs teisingas, jis būtų teisėtas tik Konstantino gyvavimo metu, tačiau Bažnyčia jau buvo suleidusi gilias šaknis šiuose regionuose. Įdomu tai, kad net ir po to, kai dokumentas buvo nustatytas kaip klastotė, kai kurie žmonės ir toliau tikėjo jo tikrumu.
Leidimas pasiduoti
1140-aisiais Hospitaljerams buvo suteiktos žemės Tripolyje, į kurias įtrauktas ir Sirijos fortas Krak de Ševaljė. Tai tapo svarbia žeme Hospitaljerams, kurie puolė netoliese esantį Homsą ir taip išaugino savo kariuomenę. Tačiau šis klestėjimas nesitęsė amžinai. Sultonas Baibarsas apskritai nesutarė su kryžiuočiais (dėl to, kad jie palaikė mongolus), ir visą gyvenimą praleido bandydamas išvaryti juos iš Sirijos. 1271 m. Baibarso kariuomenė apgulė Krak de Ševaljė.
Kaip buvo įprasta tais laikais, kai horizonte pasirodė Baibarso kariuomenė, daugelis aplinkinių kaimo gyventojų, bandydami apsisaugoti, nubėgo slėptis į fortą. Jie pasislėpė išorinėje forto sienoje. Baibarso kariuomenė pirmiausia sugriovė šias sienas, o tai leido Hospitaljerams pabėgti į vidų.
Apgultis trumpam sustojo ir baigėsi tuo, kad Baibarso vyrai pristatė laišką, kuris, kaip buvo pasakyta, parašytas Tripolio Hospitaljerų Didžiojo magistro. Laiške Krak de Ševaljė kariams buvo suteiktas leidimas pasiduoti. Žinoma, tai buvo klastotė, tačiau riteriai tuo patikėjo ir pasidavė. Baibarso kariuomenė nenužudė jų, tačiau užgrobė fortą ir pavertė jį mečete.
Skalpų maišas
1782 m. Bendžaminas Franklinas suklastojo vieną Bostono laikraščio numerį. Pagrindinė istorija buvo gana šiurpi. Joje buvo teigiama, kad Amerikos pajėgos atrado maišus, pilnus pinigų ir gėrybių, kurie buvo skirti karaliui, tačiau juose buvo rasti ir karių bei civilių skalpai. Maiše su galvos odomis buvo karaliui skirtas laiškas, kuriame jis buvo prašomas priimti skalpus kaip draugystės ir ištikimybės ženklą.
B. Franklinas išsiuntė laikraštį savo draugams, kurie persiuntė juos savo draugams, ir istorija pakankamai greitai buvo išspausdinta ir kituose kolonijiniuose laikraščiuose. Buvo požymių, kad originalus dokumentas buvo suklastotas, ką aiškiai identifikavo šriftas, tačiau jie nublanko prieš naujienos sensacingumą. Visuomenė piktinosi.
Šiuo atveju B. Franklino „naujiena“ prisidėjo prie egzistavusio priešiškumo vietiniams amerikiečiams ir padėjo juos įtvirtinti kaip ne amerikiečius, kuriais naujojoje Respublikoje nebuvo galima pasitikėti ir kurių nereikėtų priimti. Istorija buvo naudojama ir vėliau. 1812 m. karo metu ja buvo remiamasi kaip „indėnų“ išsigimimo „įrodymu“.
Atvejų yra ir daugiau
Tai yra tik trys pavyzdžiai. Yra ir begalė kitų. Jau nekalbant apie atvejus, kai laikraščiai patys kūrė naujienas, norėdami parduoti kuo daugiau numerių. Laikraštis „New York Sun“ garsėjo tokiu elgesiu – jie paskelbė šešių dalių seriją apie sero Johno Herschelio atliktus fantastiškus mėnulio atradimus. Visais šiais atvejais buvo galima pastebėti klastojimo požymius, tačiau jie buvo ignoruojami prisidengiant autoritetu.
Pasitikėjimas rašytiniu žodžiu sugrįžta spausdintos medžiagos gamybos kaina. Žodžiai įsispaudžia popieriuje ir pradeda gyventi savo gyvenimą. Konstantino aukos dokumento ar Didžiojo magistro laiško įteikimas turėjo negrįžtamų pasekmių.
Idėja, kad skirtingi žmonės gali gauti popieriaus lapą, kuriame nurodomas tas pats dalykas, yra galinga. Šiuo atveju lengva pasitikėti informacija, nes sutikti, kad suklaidinta didžiulė žmonių grupė, yra neįtikėtina. Negalima visiškai užkirsti kelio suklastotoms naujienoms, tačiau pradėti galima nuo šaltinių tikrinimo ir diskusijų.
