Antradienį „Facebook“ ėmė sklisti nuotrauka, kurioje yra, neva, du COVID-19 testai, kurių vienas, pasak melagienas skleidžiančių asmenų, parodys neigiamą koronaviruso testo rezultatą, o kitas – teigiamą. Nors žmonės skuba dalintis šiuo įrašu, tačiau visgi tai nėra tiesa.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas iš tikrųjų matoma plintančioje nuotraukoje.
„Nuotraukoje parodytos pakuotės, kurios net nėra pats testas, o yra kontroliniai tepinėliai, t.y. Negative control swab ir Positive control swab. Kertiniai žodžiai yra control.
Paprastai analitiniams testams naudojamos kontrolės, kad būtų galima įvertinti, ar gerai testas veikia. Čia matyt ir yra tokios kontrolės – neigiama ir teigiama, kad testą atliekantis žmogus galėtų įsitikinti, ar teisingai viską supilstė. T. y., vienas iš tų tepinėlių yra be viruso antigeno (negative control swab), o kitas – su viruso antigenu (positive control swab). Kontroliniai tepinėliai nėra naudojami testui.
Turbūt ne visi gamintojai tokias kontroles įdeda, todėl tai gali būti ne visai įprastas formatas“, – sako ji ir priduria, kad tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl sklinda melagienos.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jau anksčiau yra skelbta, kad yra abejonių, ar visi lietuviai sąžiningai darosi testus. Keliaujantys lietuviai norėdami sutaupyti, negavę vietos testui atlikti ar iš baimės testuotis klastoja neigiamų Covid-19 testų pažymas.
Pasak IT ekspertų, tą padaryti gali žmogus bent kiek geriau mokantis naudoti kompiuteriu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro atstovai sako, kad kol visoje Europoje nebus vieningos duomenų bazės, keliaujančių žmonių koronaviruso testo rezultatų ir pažymų tikrumo jie niekaip patikrinti negali.
O tikrinti išties yra ką. Mat lietuviai įsigudrino neigiamas testų pažymas padirbinėti. Pasak IT ekspertų, pasiskolinus elektroninę pažymą su neigiamu koronaviruso atsakymu iš keliavusio draugo ar kolegos, pakeisti pavardę padaryti labai nesudėtinga.
Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie net nesivargina naudotis jokiomis kompiuterinėmis programomis.
„Lygiai tą patį daro su popierine pažyma. Popierinę pažymą suredaguoja, atsiprintina. Kai kuriais atvejais tą printingą daro tiesiog ant popierinės pažymos klijuodami popierinius baltus lapelius ir kopijuodami juos. Sako čia kopijavimo klaida“, – teigia IT ekspertas Marius Pareščius.
Kad apsisaugotų nuo testo pažymų klastojimo kai kurios laboratorijos nusprendė ant sertifikatų įdiegti specialų kodą, kurį nuskanavus sertifikatas bus matomas ir laboratorijos, kuriame jis buvo atliktas serveryje. Plačiau apie tai galite perskaityti čia.
Antradienio koronaviruso duomenys
Aiškėja, kad per parą nustatytas 831 COVID-19 atvejis ir 5 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas.
Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 317,9.
Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 215 tūkst. 212 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 8 tūkst. 758 asmenys. Pasveikusiųjų – 198 tūkst. 588.
Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 3566. Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 6229. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 7238.
Lietuvoje, prasidėjus vakcinacijai nuo koronaviruso, pirmąja skiepo doze jau paskiepyta 330 tūkst. 802 žmonės. Antrosios skiepo dozės jau sulaukė 152 tūkst. 938 asmenys.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 60–89 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po du mirusiuosius priklausė 80–89 ir 60–69 metų grupėms, vienam mirusiajam buvo nuo 70 iki 79-erių.
Visi šie žmonės mirė ligoninėse.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3566 žmonės.
Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7238 mirtys.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1280 žmonių – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 215 tūkst. 212 žmonių. Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 52 tūkst. 164 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų 8758 asmenys.
