• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neįtikėtini įvykiai, kurie nutinka pasaulyje, įdėmiau pažiūrėjus, būtų ne tokie jau ir paslaptingi, jeigu žiūrėti į juos per skepsio ir logikos prizmę. Štai keletas mįslingiausių istorijų, kurias galima paaiškinti paprastai ir logiškai.

Neįtikėtini įvykiai, kurie nutinka pasaulyje, įdėmiau pažiūrėjus, būtų ne tokie jau ir paslaptingi, jeigu žiūrėti į juos per skepsio ir logikos prizmę. Štai keletas mįslingiausių istorijų, kurias galima paaiškinti paprastai ir logiškai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmoji šio straipsnio dalis.

 

Atlantidos lemtis

Pagal padavimą ši legendomis apipinta sala (kitais duomenimis – pusiasalis, arba net visas kontinentas) Atlanto vandenyne, vieną dieną, kartu su visais savo gyventojais, „prasmego“ į jūros dugną. Pirmą sykį legenda apie Atlantidą paminėta dar senovės graikų filosofo Platono veikaluose. Legendoje minima, kad atlantai, Atlantidos gyventojai, tuo metu buvo labiausiai išsivysčiusi civilizacija pasaulyje. Tačiau netgi jiems nepavyko susitvarkyti su užgriuvusia katastrofa, kuri nubloškė salą į vandenyno dugną.

REKLAMA

Gaila, tačiau Atlantidos paieškos baigėsi nesėkme. Nepaisant to, ir toliau atsiranda vis naujos legendos apie Atlantidos klestėjimą ir žūtį, ar žemėlapiai su tariamomis šios civilizacijos salų koordinatėmis.

Paaiškinimas

Atlantida paprasčiausiai neegzistavo. Visų pirma, tektonikos mokslas visiškai atmeta galimybę į dugną nugrimzti visam žemynui. Taip pat, tie patys senovės graikai apie Atlantidą rašė ne kaip apie kaimyninę salą, o apie hipotetiškai egzistavusią valstybę. Žinotina ir tai, kad išskyrus rimtus tyrimus pradėjusius šiuolaikinės istorijos mokslininkus apie Atlantidą tūkstantmečius niekas nekalbėjo kaip apie ją kaip apie realų įvykį, netgi patys graikai, kurių mituose ir aptikta pirminė informacija apie šią salą.

REKLAMA
REKLAMA

Tunguskos sprogimas

1908 m. birželio 30 d. Sibiro platybėse, Akmenuotosios Tunguskos upės rajone nugriaudėjo nežinomos kilmės sprogimas. Jis buvo toks stiprus, kad sunaikino 80 mln. medžių. Pasak įvykio liudininkų, sprogimo epicentru tapo neaiškus šviečiantis objektas, kuris sprogo 7-10 metrų aukštyje. Įdomu tai, kad po sprogimo praėjus keletui dienų, Europoje pastebėti keisti dangaus reiškiniai: sidarbiniai debesys, raudonas arba žalias dangaus atspalvis, labai šviesios naktys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šis įvykis iškart apaugo mistinių versijų, teorijų ir legendų debesimi. Dėl Tunguskos sprogimo kaltinti tikriausiai buvo visi: nuo meteorito ir natūralių dujų išsiveržimo, iki bombos sprogimo, ateivių ir Nikolos Tesla belaidės elektros perdavimo bandymų.

REKLAMA

Paaiškinimas

Tunguskos sprogimas aptarinėjamas jau daugiau nei 100 metų ir niekas negali pasakyti, kiek dar kvailysčių būtų sugalvoję paslaptingų ir šiurpių istorijų gerbėjai, jeigu 2009-ais metais Kornelio universiteto tyrėjai nebūtų atradę realaus paaiškinimo.

Mokslininkai pastebėjo, kad tokie patys „sidabriniai debesys“, kuriuos prieš šimtmetį stebėjo Europos gyventojai po Tunguskos sprogimo, susidaro paleidžiant kosminius erdvėlaivius, kurio metu „išleidžiama“ apie 300 tonų vandens garų. Ne, Tunguskoje nebuvo paleistas pirmasis, tačiau niekam nežinomas, kosminis erdvėlaivis. Mokslininkai mano, kad Tunguskos sprogimo priežastimi tapo ledo kometa, kuri sprogimo metu išgaravo palikdama didžiulę duobę žemėje, sidabrinius garų debesis ir konspiracijos teorijų virtinę žmonijai.

REKLAMA

Stounhendžas, piramidės ir senovėje gyvenę antžmogiai

Britų Stounhendžas ir Egipto piramidės neleidžia ramiai miegoti milijonams žmonių jau daugelį metų. Egzistuoja galybė hipotezių, kokiu tikslu iškilo šie kūriniai, tačiau ne mažiau klaustukų kėlė klausimas, kaip sugebėta pastatyti tokius statinius. Nejaugi senovės žmonės, neturėję šiuolaikinės technikos, sugebėjo tampyti ir kelti didžiulius tonas sveriančius akmens luitus ir iš jų statė sudėtingas konstrukcijas?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Egzistuoja daugybė teorijų ir galimų versijų kaip tokios konstrukcijos galėjo būti pastatytos. Aišku, atsirado tokių, kurie tvirtino, kad senovės žmonės niekaip negalėjo be pašalinių (be abejo – ateivių, dievų ir kitų nežmogiškų būtybių, priklausomai nuo laiko, vietos ir išsilavinimo) jėgų pagalbos pastatyti tokio sudėtingumo pastatus.

REKLAMA

Paaiškinimas

Buvęs statybininkas Wally Wallingtonas nusprendė Stounhendžo kopiją pasistatyti pas save kieme. Jeigu įsivaizdavote šimtus darbuotojų ir dešimtis kranų jo kieme, tai stipriai klydote – vyrukas vienas pats kilnojo tonas sveriančius akmenis ir pasistatė savo nuosavą „stounhendžą“. Taip jis įrodė, kad turint šiek tiek fizikos žinių, medžio ir akmens galima perkelti, atrodytų, nepajudinamus objektus. 

Labai tikėtina, kad senovės Egipto žyniai ar jų samdyti darbininkai turėjo šiokių tokių fizikos žinių ir pasinaudodami upe, kuria plukdė didelius krovinius, bei vergų fizine jėga, sukonstravo didžiules piramides.

Arba tai buvo ateiviai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų