Jurgita Čeponytė
Priežasčių, kodėl Rusijos opozicijai stinga vienybės, reikėtų ieškoti už partijų ar judėjimų ribų, pirmiausia tai – sąmoningos Rusijos valdžios pastangos skaldyti ir valdyti opoziciją iš vidaus. Tai teigia politologas Vytis Jurkonis. „Todėl opozicijoje atsiranda bent pora pagrindinių stovyklų. Viena bando išnaudoti esamą sistemą ir dalyvauti rinkimuose, tikėdamasi, kad žmonės palaikys. Kita dalis rinkimais nebetiki, sako, kad tai yra farsas ir visi juose dalyvaujantys Vladimiro Putino režimui padeda sudaryti rinkimų proceso iliuziją, todėl viską reikia spręsti protestais“, – sako V. Jurkonis.
Opozicinės partijos „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis Vladimiras Ryžkovas teigia, esą natūralu, jog opozicija nėra visiškai vieninga, nes partijos ir jų programos skiriasi. Tačiau, kaip pabrėžia jis, opozicija tikrai sutaria dėl trijų klausimų: kad turėtų būti sustabdytas karas Ukrainoje, užtikrinti tikri bei skaidrūs rinkimai, nuodugniai ištirta Boriso Nemcovo žmogžudystė ir nubausti ne tik jos vykdytojai, bet ir užsakovai.
Lenktynės, kuris opozicijos lyderis bus sulaikytas daugiau kartų
Prieš trejus metus, po to, kai V. Putinas trečią kartą laimėjo prezidento rinkimus, Maskvoje prasidėjo neramumai. Žmonės išėjo į gatves protestuodami prieš V. Putino ir jo partijos „Vieningoji Rusija“ viešpatavimą. Pasaulio žiniasklaidoje tuo metu buvo svarstoma, ar tik šis bruzdesys nėra revoliucijos užuomazga. Tuo metu į sceną lipo opozicijos lyderiai ir keliasdešimčiai tūkstančių žmonių kalbėjo apie laisvę, apie tikrus rinkimus, apie šalį be oligarchų, apie šalį be V. Putino.
Vienas žinomiausių opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas tada sakė, kad gyvenimas be laisvės nereikalingas, kad laisvė turi būti įprastas dalykas rusų gyvenime.
Viena iš V. Putino kritikių, žurnalistė, šiuo metu dirbanti opozicijos televizijoje „Dožd“, Ksenija Sobčiak taip pat kalbėjo, kad visi susirinkusieji yra laisvi žmonės ir jų susirinks į aikštes vis daugiau ir daugiau. Tada pirmose gretose šalia A. Navalno ir K. Sobčiak stovėjo Sergejus Udalcovas, Ilja Ješinas ir kiti. Tačiau kiekvieną kartą, minioms susirinkus į vieną ar kitą aikštę, pasirodydavo pareigūnai, kurie ne tik kad stengdavosi kuo greičiau išvaikyti minią, bet ir sulaikyti lyderius.
Jau protesto akcijų metu sulaikytas A. Navalnas ir S. Udalcovas. Jiems pareikšti kaltinimai nesantaikos kurstymu. Kiek vėliau visų protesto akcijų organizatorių namuose buvo atliktos kratos. Trumpam sulaikyta K. Sobčiak. A. Navalnas ir S. Udalcovas sulaikyti po savaitės ir dar po kelių dienų. Pareigūnai jiems dėdavo antrankius vos prisiartinus prie susibūrimo vietos.
Žiniasklaidoje net imta juokauti apie lenktynes, kuris bus sulaikytas daugiau kartų. Galų gale protestai po truputį rimo.
Opozicija nėra vieninga
Bet ir per tuos protestus tarp opozicijos lyderių buvo nesutarimų. Pavyzdžiui, minią vesti toliau į išsirikiavusią specialiosios milicijos OMON koloną ar sustoti, ramiai visiems susėsti ant grindinio ir taip reikšti savo protestą. Tačiau nesutarimų yra ir daugiau.
Vienos iš opozicinių partijų „Rusijos demokratinis pasirinkimas“ lyderis V. Ryžkovas sako, kad natūralu, jog opozicija nėra visiškai vieninga, nes yra skirtingos partijos, kurių programos taip pat skirtingos.
„Juk ir Lietuvoje taip pat yra skirtingos opozicinės partijos. Jūs neklausiate, kodėl visi nesusiburia į vieną. Taip ir Rusijoje yra skirtingi požiūriai, skirtingos partijos. Tačiau, kai reikia, mes irgi galime susiburti. Pavyzdžiui, kai nužudė Borisą Nemcovą, mes visi išėjome protestuoti. Ir kartu ėjo žmonės iš skirtingų politinių partijų. Todėl esu įsitikinęs, kad ir ateityje mes kartu koordinuosime savo veiklą ir nesusibūrę į vieną partiją“, – kalba V. Ryžkovas.
Tačiau politologas V. Jurkonis sako, kad priežasčių, kodėl opozicijai Rusijoje stinga vienybės ir susitelkimo, reikėtų ieškoti už partijų ar judėjimų ribų. Pirmiausia tai – sąmoningos Rusijos valdžios pastangos skaldyti ir valdyti opoziciją iš vidaus, ją marginalizuoti, neleisti jai dalyvauti rinkimuose. O leidus sudaryti tokias kliūtis, kad žmonės nebūtų išrinkti.
„Todėl opozicijoje atsiranda bent pora pagrindinių stovyklų. Viena bando išnaudoti esamą sistemą, galimybes ir dalyvauti rinkimuose, tikėdamasi, kad žmonės palaikys. Kita dalis rinkimais nebetiki, sako, kad tai yra farsas ir visi dalyvaujantys V. Putino režimui padeda sudaryti rinkimų proceso iliuziją, todėl viską reikia spręsti aikštėse, protestais“, – sako V. Jurkonis.
Nors, kaip pastebi politologas, opozicija vieningai sutaria, kad dabartinė Rusijos valdžia, V. Putinas ir jo aplinka yra blogis, nes neatstovauja žmonėms, veda šalį į izoliaciją ir ekonominę pragaištį, nerandama bendros nuomonės, kaip situaciją reikėtų keisti.
Permainoms nepasiruošusi visuomenė?
Kiti analitikai pabrėžia, kad nepakanka vien vizijos „Rusija be Putino“. Tai opozicionierius pastato ant to paties laiptelio, tačiau jie ir jų sekėjai vėliau išsibarsto, nes Rusiją be V. Putino kiekvienas regi savaip. „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas yra sakęs, kad opozicija turi nemažai lyderių, tačiau nė vienas jų kol kas nesugebėtų suvienyti valdžia nepatenkintos Rusijos.
Analitikai pabrėžia, kad naujieji lyderiai turėtų ne tik demoralizuoti esamą režimą, bet ir pasiūlyti alternatyvų variantą, kuris taptų populiarus liaudyje. Anot jų, nė vienas opozicijos atstovas negali nepasitenkinimo V. Putinu išnaudoti, kad padidintų savo paties populiarumą. Tada, vykstant, vadinamajam „Milijonų maršui“, kai daugiatūkstantinės minios rinkosi pareikšti nepasitenkinimo neteisėtu V. Putino grįžimu į prezidento postą, Vakarų žiniasklaida rašė, kad, nors Maskvoje jaučiama tam tikra euforija, opozicija yra sudaryta iš nedidelių grupių, tad jai reikės milžiniškų pastangų susivienijant ir priverčiant valdžią atsitraukti bent vieną žingsnį.
„Taip, dabar nėra vieno lyderio, bet tokia realybė. Nėra vieno lyderio, nes jo nėra ir remiantis viešosios nuomonės tyrimais. Žmonės niekuo nepasitiki. Bet tai nereiškia, kad po trejų metų, kai vyks prezidento rinkimai, opozicija nepasiūlys vieno stipraus lyderio, kuris kandidatuotų į prezidento postą. Man atrodo labai tikėtina, kad mes tokį lyderį pasiūlysime“, – teigia V. Ryžkovas.
Pasak V. Jurkonio, tokios alternatyvos nėra, nes jos eliminuojamos labai ankstyvoje fazėje ir sukuriama iliuzija, kad tie žmonės yra nepakeičiami. Vadinasi, tai ne lyderio ar asmenybės problema, o klausimas, ar pati visuomenė yra pasiryžusi permainoms.
„Žinoma, valdžia visada bando pasinaudoti lyderio nebuvimo korta ar iškelti vieną politiką. Jei leidi A. Navalnui dalyvauti rinkimuose, duodi 20–30 proc. balsų, sukeli tam tikros politinės grupės ambicijas, prasideda vidinė kova opozicijoje ir nukreipiamas dėmesys nuo esminės problemos. O esminė problema ta, kad Rusijoje neegzistuoja teisingumas, nėra rinkimų, yra masinė korupcija“, – tvirtina V. Jurkonis.
Galimos kitos žmogžudystės?
Lyderių numalšinimo būdų Rusijoje daug. Pradėjęs aktyviai remti opoziciją ir sulaukęs žmonių palaikymo, sulaikytas Michailas Chodorkovskis – tuometis koncerno „Jukos“ prezidentas, tituluotas turtingiausiu žmogumi Rusijoje, apkaltintas sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Po aštuonerių metų kalėjime V. Putinas suteikė jam malonę ir paleido į laisvę metais anksčiau, nei baigsis bausmės laikas. Tačiau iš jo reikalauta pasižadėti nedalyvauti politikoje.
A. Navalnas dėl vienos įmonės turto grobstymo nuteistas pusketvirtų metų bausmę atidedant. Kairiojo fronto lyderis S. Udalcovas nuteistas kalėti puspenktų metų už viešų neramumų kurstymą. O paskutinis, kaip kai kurie opozicijos atstovai vadina, bandymas susidoroti su jais – vieno iš lyderių B. Nemcovo nužudymas.
Pasak V. Ryžkovo, ši žmogžudystė suvienijo opoziciją: „Žinoma, dabar daugiau kalbamės, dažniau susitinkame, deriname savo planus. B. Nemcovo žmogžudystė mus sutelkė, atsirado daugiau bendradarbiavimo.“
Prieš kelias dienas žiniasklaidoje pasklido žinia, kad prieš savaitę prezidentui V. Putinui buvo pranešta, jog egzistuoja planuojamų nušauti asmenų sąrašas, į kurį, be jau nužudyto B. Nemcovo, įrašyti M. Chodorkovskis, A. Venediktovas, K. Sobčiak. Anot šaltinių, prie kiekvieno iš sąraše esančių žmonių dirba galbūt net ne viena žudikų grupė. Tiek analitikai, tiek patys opozicijos lyderiai sako, kad šie įvykiai iš tikrųjų įnešė baimės.
„Taip, grėsmė yra didelė. Nes mes matome, kad yra tam tikros jėgos, kurios gali surengti tokius išpuolius pačiame centre. Ir mes nežinome, ar V. Putinas gali jas valdyti, ar ne“, – pastebi V. Ryžkovas.
Permainas skatintų aktyvesnė pilietinė visuomenė
Vakarai jau kurį laiką bando kovoti su V. Putino vykdoma politika, bet ryžtingų veiksmų ėmėsi tik po Rusijos veiksmų Ukrainoje. Tačiau kol kas tiek vieši pasmerkimai, tiek ekonominės sankcijos, anot oficialių apklausų, nė kiek nesumažino V. Putino populiarumo rusų akyse.
„Labai gerai pasakėte „anot oficialių šaltinių“. Apskritai ar galime kalbėti apie sociologines apklausas, kurios didžiąja dalimi yra „paišomos“. Maža to, reikia suprasti, kad nemaža dalis žmonių į klausimą „ar remiate V. Putino politiką“ atsakys „taip“ tik todėl, kad atsikratytų bet kokių kitų klausimų“, – pabrėžia V. Jurkonis.
Anot V. Ryžkovo, V. Putino politika labai populiari, nes žmonės tiki, kad jis vykdo teisingą politiką: „Žmonės tiki, kad Vakarai vykdo politiką, nukreiptą prieš Rusiją. Žmonės tiki, kad Vakarai stengiasi ekonomiškai susidoroti su Rusija.“
Bet kas gali pakeisti situaciją? Ar įmanoma, kad per ateinančius prezidento ar Dūmos rinkimus bus išrinkti kiti lyderiai?
V. Ryžkovo nuomone, ekonomika gali stipriai pakeisti žmonių požiūrį į Rusiją, nes kol kas žmonės tiki, kad jo vidaus ir užsienio politika, veiksmai Ukrainoje neturi jokios įtakos jų gyvenimui. „Bet, jei po keleto metų Rusijos ekonomika bus gilioje krizėje, tada žmonės susimąstys, kad būtent V. Putinas atvedė į tokią gilią krizę. Bet tai įvyks tik po dvejų trejų metų“, – pastebi jis.
V. Jurkonis sako, kad daugeliui ryškiausia yra A. Navalno pavardė, bet reikėtų akcentuoti pilietinės visuomenės svarbą: „Mes labai dažnai iš savo radarų pametame nevyriausybines organizacijas, žurnalistus, kurie pastaruosius porą metų patiria nuolatinį spaudimą. Rusijos valdžiai tai daryti patogu, nes ji nesulaukia jokio žiniasklaidos ir užsienio politikų dėmesio. Manau, kad joks lyderis nepajėgs pakeisti situacijos, jei nepasikliaus visuomeninėmis organizacijomis ir nepriklausomais žurnalistais.“
Kai kurie ekspertai spėlioja, kad galbūt B. Nemcovo nužudymas pagaliau iš tikrųjų suvienys tiek opoziciją, tiek Rusijos piliečius ir įkvėps tikroms permainoms. O kol kas opozicija, anot V. Ryžkovo, yra vieninga dėl trijų klausimų: kad turėtų būti sustabdytas karas Ukrainoje, užtikrinti tikri ir skaidrūs rinkimai, nuodugniai ištirta B. Nemcovo žmogžudystė bei nubausti ne tik vykdytojai, bet ir užsakovai.
