„Pasaulio laimės indeksas“ (World Happiness Report), nuo 2012 metų skelbiamas Jungtinių Tautų darniosios plėtros sprendinių tinklo (U.N. Sustainable Development Solutions Network), vertina 156 šalis pagal tai, kiek laimingi jaučiasi jų gyventojai.
Tyrėjai prašė žmonių šiose šalyse įvertinti savo laimės laipsnį, be to, atsižvelgė tokius rodiklius kaip BVP, socialinė parama, asmens laisvės ir korupcijos lygis.
Kaip ir visais ankstesniais metais, pirmajame dešimtuke dominuoja Šiaurės šalys ir tokios valstybės kaip Šveicarija, Naujoji Zelandija ir Austrija.
Šiemet į dešimtuką pateko ir jo gale yra Liuksemburgas.
Laimingiausios šalys yra tos, kuriose „žmonės jaučia bendrumą, pasitiki ir džiaugiasi vieni kitais ir savo bendromis institucijomis“, – sakė vienas ataskaitos autorių Johnas Helliwellas.
„Taip pat yra didesnis atsparumas, nes bendras pasitikėjimas mažina negandų naštą, kartu mažindamas gerovės nelygybę“, – sakė jis.
Tuo tarpu šiemetinio sąrašo pabaigoje esančios šalys yra veikiamos smurtinių konfliktų ir didelio skurdo. Nelaimingiausiomis pasaulio valstybėmis nurodomi Zimbabvė, Pietų Sudanas ir Afganistanas.
Suomijos pirmąją vietą patys suomiai anksčiau vertino su nuostaba. Šios 5,5 mln. gyventojų turinčios šalies žmonės, kaip manoma, vengia spontaniškai rodyti džiaugsmą ir labiau vertina miškų ir ežerų tylą bei vienatvę.
Ilgomis ir tamsiomis Suomijos žiemomis buvo aiškinamas paplitęs alkoholizmas ir didelis savižudybių skaičius, bet dešimtmetį trukusi visuomenės sveikatos kampanija padėjo šiuos skaičius sumažinti daugiau nei dvigubai.
Suomijos gyventojai džiaugiasi gera gyvenimo kokybe, saugumu ir viešosiomis paslaugomis, o jos nelygybė ir skurdas yra tarp mažiausių visoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).
Duomenys šiemetiniam „Pasaulio laimės indeksui“ buvo renkami 2018 ir 2019 metais, todėl jo nepaveikė daugelyje šalių dėl koronaviruso įvesti suvaržymai.
Tačiau ataskaitos autoriai prognozuoja, kad karantinas ir uždarymai, šiuo metu veikiantys daugelį pasaulio gyventojų, paradoksaliu būdu galėtų padidinti laimės jausmą ateityje.
„Dažniausiai pateikiamas paaiškinimas atrodo tas, kad žmones maloniai nustebina kaimynų ir institucijų noras drauge dirbti ir padėti vieni kitiems“, – sakoma ataskaitos interneto svetainėje.
Visoje Europoje izoliuoti žmonės eina į savo balkonus paploti medicinos darbuotojams, dirbantiems per koronaviruso krizę, rajonuose atsirado pagalbos schemų, pagal kurias būtiniausi dalykai pristatomi iš namų išeiti negalintiems žmonėms.
Vis dėlto ataskaitos autoriai perspėjo, jog ten, kur valstybės socialinė struktūra nėra stipri, ten „baimė, nusivylimas ir pyktis didina katastrofos kainą laimės sąskaita“.
