JAV rinkiminei kampanijai vis intensyvėjant, kandidatai į galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą ieško vis naujų rinkiminio vajaus konstravimo būdų. Demokratų kandidatas B. Obama rinkiminėje kovoje rado labai veiksmingą strategiją. JAV senatorius didelį dėmesį skyrė ne tik politinės kampanijos šalies viduje stiprinimui, bet ir kelionėms po užsienį. Būtent vizitai užsienio šalyse, ypač Europoje, pridėjo nemažai populiarumo šiam kandidatui. Tiek JAV, tiek Senajame žemyne kyla tikra Obamamanija, kuri jau dabar lyginama su Holivudo žvaigždžių populiarumu.
Nors B. Obama ir J. McCain dar nėra oficialiai patvirtinti kandidatais į JAV prezidento postą, rinkiminė kova tarp jų vyksta visu smarkumu. Abu kandidatai populiarumo siekia remdamiesi tiek ankstesnių rinkimų patirtimi, tiek rinkdamiesi naujas strategijas.
Pretendentas į JAV prezidentus B. Obama kaip vieną iš rinkiminės kovos būdų pasirinko keliones į užsienį. Senatorius svečiavosi Artimuosiuose Rytuose, Vidurio Azijoje ir Europoje. Vizito metu jis pabuvojo Afganistane, Irake, Jordanijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir D. Britanijoje. Be abejo, toks kelionių maršrutas pasirinktas ne atsitiktinai.
Irakas ir Afganistanas yra svarbiausios šalys daugumai eilinių amerikiečių. Čia dislokuota JAV kariuomenė, todėl šiose šalyse kandidatas ir apsilankė vizito pradžioje. Irako tema taip pat yra vienas iš B. Obama politinės sėkmės akcentų. JAV nepasitenkinimas šiuo karu ypač didelis, o respublikonų kandidatas pasisako už kariuomenės Irake išlaikymą.
Vizito metu B. Obama pažadėjo, kad JAV dėmesys bus nukreiptas nuo Irako į Afganistaną ir Pakistaną. Ilinojaus senatorius tvirtino, kad nesibaigiantis karas Irake kenkia JAV saugumui ir žlugdo šalies ekonomiką. Tuo labiau, kad ir JAV kariuomenės vadas pateikė savo kol kas optimistiškiausią įvertinimą, numatydamas, kad JAV pajėgos galėtų perduoti visos šalies valdymą Irako kariuomenei iki kitų metų pabaigos.
Nors respublikonas J. McCain kritikuoja tokią poziciją Irako atžvilgiu, pabrėždamas galimą suirutę, kuri kiltų JAV išvedus kariuomenę iš okupuotos valstybės, B. Obama Irako klausimą laiko strategiškai svarbiu. Ko gero iš dalies pataikaudamas rinkėjų nuotaikoms ir žinodamas karo nepopuliarumą, demokratas akcentuoja būtinybę išvesti kariuomenę kuo greičiau.
Obama lankėsi ir prie Raudų sienos Jeruzalėje; jis įkišo į sieną savo parašytą maldą ir nulenkė galvą, kol rabinas skaitė psalmę, kurioje prašoma taikos šventajame mieste. Šiuo žingsniu jis parodė, kad jam ypač svarbios Artimųjų Rytų politikos tendencijos. Senatorius nuolat pabrėžia taikos siekį šiame regione ir akcentuoja taikaus dialogo su branduolines technologijas plėtojančiu Iranu galimybę. Tuo jis ne tik oponuoja respublikonui J. McCain, bet ir kuria taikaus būsimo JAV prezidento įvaizdį.
Demokratų politikas lankėsi ir Vokietijoje, kur Berlyne, prie pergalės kolonos, sakė kalbą bei susitiko su kanclere Angela Merkel. Vėliau jis viešėjo Prancūzijoje ir D. Britanijoje. Būtent Europoje senatorius buvo sutiktas su didžiausiu entuziazmu. Jam palankumą rodė tiek Senojo žemyno politikai, tiek ir minios europiečių, dalyvavusių susitikimuose su šiuo kandidatu.
Europiečiai tokiai euforijai turėjo objektyvių priežasčių. G. W. Bush administracijos nepaslanki politika Europos vadovams kėlė nemažą susirūpinimą. Būtent iš demokratų kandidato Europa tikisi naujo santykių sureguliavimo etapo, kurio metu bus galima rasti platesnį dialogą bei gaires bendroms pozicijoms. Kalbant apie paprastų europiečių simpatijas, tarpvalstybiniai diplomatiniai akcentai jiems turbūt neturi lemiamos reikšmės. Europiečių susižavėjimą B. Obama pelnė dėl keleto veiksnių.
Visų pirma, žavi jo pacifistiniai teiginiai, siekis kovoti su klimato kaita bei žmogaus teisių gerbimas. Kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus B. Obama minioms sakė, jog norėtų matyti pasaulį be branduolinių ginklų. Dėl šių bei kitų pasisakymų Europoje Obama lyginamas su Dž. F. Kennedy, kuris vadovavosi panašiais idealais.
Be to, B. Obama pasižymi charizma, sugebėjimu bendrauti, rasti bendrą kalbą su paprastais žmonėmis. Daug kas žavisi kandidato paprastumu ir nearogantiškumu. Tad šio kandidato populiarumas vis dažniau įvardijamas nauju terminu – Obamamanija, kurį šio politiko rinkimų štabas stengiasi paversti visuotiniu ir susižavėjimą keliančiu lozungu, informacinio fono pagalba pateikiamu JAV rinkėjams.
Tačiau netrūksta ir kritikos. Respublikonų kandidatas rinkiminėje kovoje dėl JAV prezidento posto palygino savo varžovą su lėkšta įžymybe. Naujojoje televizijos reklamoje, pavadintoje „įžymybė“, kurioje naudojamos Britney Spears ir Paris Hilton nuotraukos bei kandidato sakyta kalba Berlyne, B. Obama kaltinamas tuo, kad daug šneka, bet nieko nedaro. Demokratų atstovo patirties stoką bei polinkį į demagogiją pabrėžia ir kai kurie politikos apžvalgininkai.
B. Obama rinkiminė kampanija iš tiesų turi nemažai šou elementų. Politikui trūksta patirties. Kita vertus, jo rinkiminė strategija paremta siekiu pakeisti ligšiolinius JAV vidaus ir ypač užsienio politikos principus, kurie, jo manymu, per keletą metų nusmukdė JAV ekonomiką, įvėlė šalį į nesibaigiančius karus, įtakojo dažną Amerikos ir Europos nesusikalbėjimą.
Po vizitų užsienyje B. Obama populiarumas išaugo ir jis šiuo metu lenkia respublikonų atstovą keletu procentų. Sunku pasakyti, Demokratų partijos atstovo kalbos yra tikra ateities vizija ar tik tušti pažadai. Novatoriškas bei charizmatiškas B. Obama atrodo iš tiesų pasiryžęs drąsiai įgyvendinti rinkimines idėjas. Tačiau tam jam dar reikia laimėti rinkimus.
