Po Osamos bin Ladeno mirties visu aštrumu kyla klausimas, kaip galėjo atsitikti taip, jog O. bin Ladenas – visame pasaulyje ieškomas teroristas – slėpėsi viloje, esančioje prie pat Pakistano karo akademijos vartų. Ne oloje kur nors Pakistano genčių kontroliuojamoje teritorijoje, bet kariniame Pakistano miestelyje prie pat Pakistano sostinės Islamabado.
Pradėkime nuo to, jog Pakistanas nėra demokratinė valstybė. Šalies visagalė žvalgyba žino labai daug ir gali beveik viską.
Ji praktiškai neatsiskaito šalies civilinei valdžiai ir yra valstybė valstybėje. Pakistano žvalgybos pastangomis buvo suformuotas Talibanas, ne vienerius metus valdęs Afganistaną bei priglaudęs „Al Qaeda“. Klausimų taip pat kelia Pakistano žvalgybos požiūris į „Al Qaeda“.
Tačiau formaliai Pakistanas lieka Amerikos sąjungininku kovoje su terorizmu. Milijardai Amerikos dolerių skiriami stiprinti Pakistano kariuomenei, o tuo pačiu ir žvalgybai, bet Pakistanas ir toliau nepajėgus likviduoti savo teritorijoje veikiančių teroristinių organizacijų, kovojančių prieš Ameriką Afganistane bei prieš amžiną Pakistano priešą Indiją. Padėtį dar labiau komplikuoja tai, jog Pakistanas yra branduolinė valstybė ir po rimtų sukrėtimų šalyje branduolinis ginklas gali atsidurti radikalių islamiškų grupuočių rankose.
Praeinant džiaugsmui dėl O. bin Ladeno – teroristo numeris vienas – mirties, vis aštriau kyla klausimas dėl dviprasmiško Pakistano vaidmens regioną krečiančiame terorizme. Šis klausimas visu aštrumu klausiamas Amerikos Kongrese ir ne vienas įtakingas kongresmenas siūlo pagalvoti dėl milijardinės paramos Pakistanui apribojimo. Tačiau šis sprendimas be abejonės dar labiau pablogintų ir taip dviprasmiškus santykius su Pakistanu.
Kol kas jokių sprendimų nepriimta, ir Amerika bando išsiaiškinti, ką Pakistano žvalgyba iš tikro žinojo apie O. bin Ladeno buvimą šalyje, kas jam teikė prieglobstį ir kas konkrečiai kaltas struktūros – ar tai buvo atskiri asmenys, ar grupuotės Paksistano žvalgyboje, ar tai vis tik buvo visos žinybos politika. O.bin Ladeno prieglobsčio buvo galima nepastebėti tik visiškai užmerkus akis.
Amerikos pareigūnai jau susitiko su Pakistano valdžios atstovais, kurie tikino nieko nežinoję, jog O. bin Ladenas gyveno name prie karo akademijos vartų. Turbūt vyriausybė nemeluoja. Tačiau kyla klausimas, kas kontroliuoja šalį – žvalgyba, atskiri žvalgybos pareigūnai, kariuomenė ar visuotiniais rinkimais renkami pareigūnai.
Susidaro įspūdis, ir sunku tikėti, jog tai vien klaidingas įspūdis, o ne realybė, kad Pakistano valdžia žino tik tiek, kiek visagalė žvalgyba nori, kad ji žinotų. Tai nėra vien šiandieninė problema, bet seniai Pakistane įprasta praktika. Sakykim, net valdant generolui Pervezui Musharrafui, kuris buvo ne tik prezidentas, bet ir vyriausias kariuomenė vadas, Pakistanas „nežinojo“, jog atominės bombos specialistas Abdulas Khanas užsiima branduolinių technologijų, reikalingų atominei bombai sukurti, platinimu radikaliems režimams.
Ar tikrai nežinojo, lieka neaišku šiame slaptųjų tarnybų bei radikalių islamiškų ideologijų apgaubtoje šalyje, vadinamoje Pakistanu. Tačiau šis vadinamas nežinojimas nesustabdė Amerikos pagalbos savo vadinama sąjungininkui kovoje su terorizmu. Amerika paprasčiausia neturi pasirinkimo.
Dabartinė dviprasmybė, kilusi po O. bin Ladeno likvidavimo, gali turėti sunkiai nuspėjamų pasekmių ir Pakistane, kur antivakarietiškos nuotaikos yra labai stiprios. Visų pirma, pakistaniečiai klausia, ko vertas šalies suverenumas, jeigu Amerikos malūnsparniai be šalies vyriausybės žinios gali netrukdomi šturmuoti pastatą prie karinės akademijos vartų.
Pakistano valdžia tvirtina nieko apie Amerikos specialiųjų dalinių operaciją nežinojusi. Tai, kad Pakistanas nebuvo informuotas, patvirtino ir CŽV vadovas Leonas Panetta, pareiškęs, jog Amerika baiminosi, kad tokios informacijos suteikimas būtų leidęs tam tikroms jėgoms Pakistane perspėti O. bin Ladeną. Taigi, tiek pasitikėjimo sąjungininku kovoje su „Al Qaeda“ bei Talibanu.
Pakistano suverenumo bei Amerikos veiksmų problema kyla jau seniai. Amerika, ypač atėjus į valdžią Barackui Obamai, labai suaktyvino nepilotuojamų lėktuvų atakas prieš Talibano grupuotes Pakistane. Šios grupuotės glaudžiasi Pakistano genčių valdomuose regionuose, nekontroliuojamose Islamabado. Iš šių rajonų Talibanas ir vykdo karo Afganistane koordinaciją.
Suverenumas suverenumu, bet vėl kyla klausimas, kodėl Pakistanas, pasiryžęs kariauti su Indija, nesugeba kontroliuoti net visos šalies teritorijos. Kitaip tariant – ar nesugeba, ar nenori. Šis klausimas kyla svarstant beveik visas su terorizmu, tarpstančiu Pakistane, problemas. Beje, gyventojų skaičiumi branduolinis, nestabilus ir miglose bei intrigose paskendęs Pakistanas žymiai lenkia Rusiją.
Valentinas Mitė
