Ukraina šeštadienį kaltino Rusiją ir promaskvietiškus sukilėlius naikinant įrodymus, kad nuslėptų savo kaltę dėl Malaizijos lainerio numušimo, kuris padidino priešpriešą tarp Kremliaus ir Vakarų galybių.
Kovotojai neprileido tarptautinių stebėtojų prie lėktuvo nuolaužų, o šimtų žuvusiųjų palaikai sekmadienį jau ketvirtą dieną yra po atviru dangumi.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino sukilėlius bendradarbiauti ir tvirtino, kad Jungtinių Tautų (JT) mandatą gavę tyrėjau neturėtų daryti skubotų išvadų.
Maskva neigia esanti kaip nors susijusi su ta katastrofa ir kelia prielaidą, kad lėktuvą numušė Kijevo ginkluotosios pajėgos.
Nyderlandai, kurių piliečiai sudarė daugumą iš 298 žmonių, buvusių oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuve, skridusiame iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą, pareiškė esantys „įtūžę“ dėl elgesio su aukų palaikais, pabirusiais daugelio kilometrų ilgio teritorijoje, ir prašė Ukrainos prezidento pagalbos pargabenti „mūsų žmones“ namo.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sakė, kad to lainerio katastrofa rodo, jog jau laikas užbaigti konfliktą Ukrainoje, o Vokietija vadino ją Maskvos paskutine galimybe bendradarbiauti.
Galingosios Europos šalys atrodo palaikančios Vašingtono įsitikinimą, jog dėl tos katastrofos kalti Rusijos palaikomi Ukrainos separatistai.
Tai gali paspartinti naujų prekybos sankcijų paskelbimą Maskvai, nelaukiant neginčijamų įrodymų.
„Jis turi paskutinę galimybę parodyti, kad yra nusiteikęs padėti“, – Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) sakė po pokalbio telefonu su V.Putinu.
Didžioji Britanija, kuri per šią katastrofą neteko 10 piliečių, sakė, kad Rusijai gali būti paskelbtos tolesnės sankcijos. Ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), rašydamas sekmadieniniame laikraštyje „The Sunday Times“, pažymėjo, kad Europos šalys turėtų išnaudoti savo galią.
„Tačiau kai kada elgiamės, tarsi mums Rusijos reikėtų labiau negu Rusijai reikia mūsų“, – pastebėjo jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, įtakingiausia politinė veikėja Europos Sąjungoje (ES), šeštadienį irgi kalbėjosi su V.Putinu, ragindama jį bendradarbiauti. A.Merkel užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sakė laikraščiui „Bild am Sonntag“: „Galbūt dabar Maskva turi paskutinę galimybę parodyti, kad ji rimtai suinteresuota (Ukrainos konflikto) sprendiniu“.
„Dabar – proga kiekvienam stabtelėti ir susimąstyti, kas gali nutikti, jeigu nesustabdysime eskalavimo“, – perspėjo jis.
Vokietija, kuri kaip ir daugelis kitų ES šalių yra priklausoma nuo Rusijos energetikos išteklių ir yra palaiko tvirtesnius prekybos ryšius su ta šalimi negu Jungtinės Valstijos, vengė didinti konfrontaciją su Maskva, žadinančią prisiminimus apie Šaltąjį karą.
Tačiau nematant galimybės imtis karinių veiksmų, ekonominiai svertai išlieka gyvybiškai svarbiu instrumentu.
