Jeigu anksčiau tokie tvirtinimai pasigirsdavo tik iš kairiųjų politikų lūpų ar liberaliosios žiniasklaidos puslapių, tai dabar tam atsirado ir formalus mokslinis pagrindas.
Tyrimas, kurį atliko Austrijoje įsikūręs Tarptautinis taikomųjų sistemų analizės institutas (IIASA), pirmą sykį pademonstravo priežastinį ryšį tarp klimato kaitos ir konfliktų augimo skaičiaus, o taip pat masinės migracijos iš regionų, kurie nukentėjo nuo klimato pokyčių iššauktų gamtos kataklizmų.
Mokslininkų tyrime tvirtinamas, kad klimato kaita tapo mažų mažiausiai viena iš 2010-2012 metų sukilimų Tunise, Libijoje, Jemene ir kitose „arabų pavasario“ šalyse priežastimi.
Sirija – tipinis pavyzdys
Kaip pavyzdys yra pateikiama situacija Sirijoje, kur prasidėjusi revoliucija peraugo į plataus masto pilietinį karą, užsitęsusį iki šiol, įtraukusį dešimtis valstybių, ir nusinešusį jau šimtus tūkstančių gyvybių.
Tyrime tvirtinama, kad tokią įvykių eigą paskatinti galėjo išaugusi vidutinė to regiono temperatūra. Dėl užsitęsusios sausros ir gėlo vandens trūkumo šalyje kelis metus paeiliui buvo fiksuojamas itin prastas derlius, kas nulėmė ir masinį kaimo gyventojų migravimą į miestus.
Dėl tokios priverstinės urbanizacijos Sirijos miestai persipildė, ten pradėjo trūkti gyvenamosios vietos, ir staigia išaugo nedarbas. Užsitęsęs maisto kainų augimas (kuris taip pat buvo iššauktas dėl sausros ir produktų trūkumo) privedė prie nepasitenkinimo augimo, masinių protestų, politinės priešpriešos – galų gale prie pilietinio karo ir milijonų pabėgėlių.
2018-ųjų lapkričio JT duomenimis, daugiau nei 5,6 mln. sirų bėgo iš šalies, dar 6 mln. buvo priversti keisti savo gyvenamąją vietą.
Tyrime pažymėta, kad tuo pat metu labai panašūs įvykiai vystėsi ir kitose Afrikos šalyse, įskaitant Pietų Sacharos regioną.
„Mūsų tyrimai liečia temą, kuri labai plačiai nušviesta žiniasklaidos priemonėse, – aiškina viena iš mokslinio darbo autorių, Raya Muttarak iš Rytų Anglijos universiteto. – Mes kažkiek prisidėjome prie visuomenės diskusijos apie migraciją, kurią iššaukė klimato kaita, pateikdami naujus mokslinius įrodymus“.
Mokslininkai nerimauja dėl to, kad šiandieninė visuomenė į tokius klimato pokyčius bei su tuo susijusią migraciją nežiūri rimtai – nors ryšys yra akivaizdus.
Priežastis ir pasekmė
Pastaraisiais metais apie tai, kad staigus migrantų kiekio šuolis į Europą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių gali būti siejamas su klimato kaita, kalbėjo daug kur.
Tačiau dėl tiesioginių priežastinių ryšių buvo vis dar abejojama. Esmė tame, kad mokslinis metodas gali nustatyti priklausomybę tarp tam tikrų reiškinių (koreliaciją), tačiau ji toli gražu nereiškia, kad viena yra pasekmė kito.
Chrestomatinis pavyzdys – santykis tarp gaisrinių mašinų skaičiaus, kurios yra siunčiamos į gaisravietę, ir ugnies pridarytų nuostolių. Statistika yra akivaizdi: jeigu gesinant dalyvauja daugiau mašinų ir žmonių, tai nuostoliai nuo gaisro – beveik garantuotai – bus dideli. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad nuostoliai priklauso nuo gaisrinių komandų skaičiaus (ir atvirkščiai).
Tyrimas įrodo ryšį, tačiau mokslininkai perspėja vertinti jį atsargiai
Siekiant nustatyti tikslius klimato kaitos ir migracijos augimo ryšius, autoriai pasinaudojo kompleksiniais tyrimų modeliais, atlikę išsyk kelis tyrimus, kuriuos apjungė į vieną didelės apimties.
Iš pradžių jie ištyrė pabėgėlių prašymų, pateiktų nuo 2006-ųjų iki 2015-ųjų, skaičių 157 valstybėse. O vėliau ištyrė klimato sąlygas šalyse, iš kurių bėgo tų prašymų autoriai, ir sudarė chronologinį dinaminį modelį.
Pagrindiniu klimato pokyčių rodikliu buvo pasirinktas iškritusių kritulių ir garų skaičiaus (SPEI) santykis.
Karinių konfliktų duomenis mokslininkai pasirinkto iš Upsalos universiteto nuo 1946-ųjų sudaromos globalios duomenų bazės. Tyrimo metu buvo atsižvelgiama tik į žuvusiųjų susirėmimuose skaičių.
Mokslininkų sukurtas tyrimų modelis numatė ir daugelį kitų rodiklių – tokių kaip atstumas tarp kilmės šalies ir atvykimo taško, abiejų valstybių gyventojų skaičius, jų politinis statusas, etninių ir religinių grupių skaitlingumas ir pan.
Tyrimo rezultatai aiškiai patvirtino, kad 2006-2015 metais įvykę klimato pokyčiai suvaidino reikšmingą vaidmenį būtent tokio pobūdžio, su kuriuo susidūrėme, migracijos reiškiniui atsirasti. Taip pat buvo nustatyta, kad stiprios sausros išprovokavo sudėtingesnius konfliktus su didesniu aukų skaičiumi.
Tačiau mokslininkai ir toliau pabrėžia, kad priežastinis ryšys tarp klimato kaitos ir masinės migracijos nėra tiesioginis – ir paremtas socialine įtampa, nulemiančia įvairių rūšių konfliktų atsiradimą.
„Klimato kaita nebūtinai priveda prie konflikto ir migracijos pliūpsnio, – aiškina vienas iš tyrimo autorių, Vienos ekonomikos ir verslo universiteto ekonomistas Crespo Cuaresma. – Tačiau prisidėjus neefektyviam valdymui ir netvariai demokratijai, stiprūs klimato pokyčiai gali lengvai privesti prie konflikto ir kovos už ribotus resursus“.
Tarptautinis taikomųjų sistemų analizės institutas – įtakingas mokslinių tyrimų centras, įsikūręs Austrijoje ir jungiantis geriausius viso pasaulio ekspertus.
Jis buvo įkurtas 1970-aisiais JAV ir Sovietų Sąjungos dėl bendro ekologijos, ekonomikos ir socialinės srities problemų sprendimo. Nuo tol prie jų prisijungė dvi dešimtys valstybių, įskaitant Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Izraelį, Kiniją ir Ukrainą.
