Pastaraisiais mėnesiais V. Giscard'as d'Estaing'as jau ne kartą buvo hospitalizuotas dėl širdies sutrikimų. Jis mirė vėlai trečiadienį, „apsuptas artimųjų“ savo šeimos namuose Luaros regione.
„Jo sveikatos būklė pablogėjo, ir jis mirė dėl COVID-19“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame šeimos pranešime. Eksprezidento artimieji pabrėžė, kad jo laidotuvės bus griežtai privačios, pildant velionio valią.
Dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbė savo pirmtaką ir sakė, kad V. Giscard'o d'Estaing'o septyneri metai valstybės vadovo poste „transformavo Prancūziją“.
„Jo mirtis nugramzdino prancūzų tautą į gedulą“, – sakė E. Macronas. Prezidentas pažymėjo, kad V. Giscard'as d'Esteing'as buvo „valstybės tarnas, pažangos ir laisvės politikas“.
Vienas paskutinių V. Giscard'o d'Estaing'o pasirodymų viešumoje įvyko praėjusių metų rugsėjo 30 dieną, kai jis dalyvavo kito buvusio prezidento, taip pat savo buvusio premjero Jacques'o Chiraco laidotuvėse.
V. Giscard'as d'Estaing'as tapo jauniausiu XX amžiaus Prancūzijos prezidentu, kai 1974 metais, būdamas 48-erių, įveikė varžovą socialistą Francois Mitterrand'ą. Tačiau pastarasis laimėjo rinkimus 1981-aisiais, kai V. Giscard'as d'Estaing'as siekė būti perrinktas po septynerių metų kadencijos.
V. Giscard'o d'Estaing'o prezidentavimas žymėjo aiškų atitrūkimą nuo pokario Prancūzijos golistinio konservatizmo, kai dominavo Charles'is de Gaulle'is ir jo politinis įpėdinis Georges'as Pompidou.
Prancūzijoje V. Giscard'as d'Esteing'as prisimenamas dėl radikalių reformų, tarp kurių buvo abortų legalizavimas, skyrybų liberalizavimas ir amžiaus, nuo kurio galima balsuoti, sumažinimas iki 18 metų.
Europoje jis padėjo siekti pinigų sąjungos, glaudžiai bendradarbiaudamas su Vokietijos kancleriu Helmutu Schmidtu, su kuriuo susidraugavo ir kurio vadovavimo metai beveik sutapo su jo prezidentavimu.
Drauge jie įkūrė Europos pinigų sistemą (EPS) – dabartinės bendrosios valiutos euro pirmtakę.
„Valery Giscard'ui d'Estaing'ui Europa turėjo būti prancūzų siekis, o Prancūzija – moderni valstybė. Pagarba“, – sakė Europos Sąjungos vyriausiasis „Brexito“ derybininkas Michelis Barnier.
V. Giscard'ui d'Estaing'ui „pavyko modernizuoti Prancūzijos politinį gyvenimą“, sakė buvęs prancūzų prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis gyrė velionio „didį protą“, naudotą „net sudėtingiausioms tarptautinėms problemoms“ suvaldyti.
Kaip ir H. Schmidtas, V. Giscard'as d'Estaing'as tvirtai tikėjo stipriais ryšiais su Jungtinėmis Valstijomis.
Jam mirus Prancūzija „neteko valstybės veikėjo, nusprendusio atsiverti pasauliui“, sakė N. Sarkozy prezidento poste pakeitęs socialistas Francois Hollande’as. Šis velionį gyrė kaip „tvirtai europietišką“ žmogų, padėjusį stiprinti Prancūzijos ir Vokietijos vienybę.
Būtent V. Giscard'o d'Estaing'o iniciatyva turtingiausių pasaulio šalių lyderiai 1975 metais surengė savo pirmą susitikimą. Tas renginys išsirutuliojo į metinius Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimus.
