Pasaulyje liaupsinama Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema patiria vis daugiau smūgių. Emigrantai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių kaltina Norvegiją, kad čia grobiami jų vaikai. Vaiką atimti rengiamasi ir iš Aistės Ramoškienės. Prieš beveik trejus metus iš jos atimtas sūnus buvo atiduotas laikinai globoti Norvegijos lesbiečių porai.
Emigrantai jau kelia triukšmą
Gegužės 3 d. Trondheime įvyko tėvų, iš kurių Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ atėmė vaikus, piketas.
Emigrantai pasipiktinę neadekvačiais „Barnevernet“ sprendimais. Iš lietuvio Roberto Bendiko ir rusės Tatjanos Bendikienės buvo atimtos trys dukros kaimynui paskundus, kad neva šeimoje išnaudojamas vaikas, mat viena duktė išnešė į lauką šiukšles ir tvarkėsi savo kambarį.
Vyro smurtą patyrusios Ingos Kindaravičienės du sūnūs Oslo teismo sprendimu buvo atimti, o jų tapatybės pakeistos. Motinai uždrausta net jų ieškoti.
Emigrantai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir kitų valstybių „Barnevernet“ kaltina nepagrįstai varžant 12 tūkst. vaikų teisę augti su tėvais. Kitais duomenimis, tokių vaikų gali būti iki 53 tūkst.
„Valstiečių laikraštis“ dar 2010 m. rudenį aprašė skandalingą istoriją, kaip iš devyniolikmečių Aistės ir Roberto Ramoškų šeimos laikinai atimtas vaikas buvo atiduotas auklėti už daugiau kaip 2 000 km gyvenančiai lesbiečių šeimai. „Barnevernet“ sprendimas atimti vaiką iš pradžių atrodė pagrįstas. Jauna šeima dažnai konfliktuodavo, 10 mėnesių vaikas iš tiesų būdavo morališkai traumuojamas. Tačiau ilgainiui „Barnevernet“ sprendimai pradėjo kelti įtarimų.
„Jeigu jie („Barnevernet“) tikisi, kad nuleisiu rankas ir nebekovosiu dėl vaiko, galiu juos nuvilti – to nebus“, – ryžtingai kalba A. Ramoškienė. Skirtingai nuo buvusio vyro, ji iki šiol nepraleisdavo nė vieno pasimatymo su vaiku. Osle moteris susirado darbą viešbutyje, savarankiškai išmoko sudėtingos norvegų kalbos.
Du pasimatymai per metus
Visai neseniai A. Ramoškienė sulaukė naujo akibrokšto iš „Barnevernet“. Šios įstaigos pastangomis balandžio 23 d. teismo sprendimu A. Ramoškienei ir jos 4,5 metų vaikui buvo paskirti 2 pasimatymai per metus, kurie truks ne ilgiau nei 6 valandas. Be to, pasimatymus stebės „Barnevernet“ atstovai, kad mama esą nenuteikinėtų sūnaus prieš pamotes-lesbietes.
Iki šiol A. Ramoškienė sūnų lankė 6 kartus per metus, o dar anksčiau jai buvo leidžiama matytis su vaiku kiekvieną mėnesį. Sprendimą sumažinti pasimatymų skaičių teismas priėmė atsižvelgęs į vaikų psichologės Karlotės Reedtz ataskaitą, kurioje ji atkreipė dėmesį į vaiko susitikimų su tikrąja mama žalą.
„J. R., ypač po susitikimų su mama, tampa piktas ir irzlus, laikiniems globėjams tenka labai pasistengti, kad vaikas nurimtų. Globėjai stengiasi kuo vėliau pasakyti J.R. apie mamos atvykimą, – K. Reedtz ataskaitą citavo teismas. – Po šių susitikimų J. R. sapnuoja košmarus ir prireikia maždaug trijų savaičių, kol neigiamos pasimatymų pasekmės išnyksta. Siekiant apsaugoti vaiką nuo tolesnės žalos, siūloma pasimatymų skaičių apriboti iki vieno karto per metus.“
Po pasimatymų su mama vaikas esą prašosi į Oslą. Teismas taip pat pripažino, kad nuo 2010-ųjų, kai J. R. buvo perduotas laikinoms įmotėms, jis vis dar jaučia emocinį ir fizinį prisirišimą prie tikrosios mamos. „Jis visada manęs klausia, kada galės su manimi grįžti į Oslą, bet aš meluoju, kad turiu daug darbo ir negaliu jo pasiimti“, – braukė ašaras A. Ramoškienė.
Užkliuvo ir butas, ir darbas
Teisme „Barnevernet“ organizacijai atstovavusi Elizabet Enger Ronning aiškino, kad A. Ramoškienė iki šiol neįgijo tokių motinystės įgūdžių, kurie patenkintų visus J. R. poreikius. „Bet kaip tuos įgūdžius įgyti, kai tavo vaikas už dviejų tūkstančių kilometrų. Vis dėlto, nepaisant atstumo, mane su sūnumi sieja stiprus ryšys“, – įsitikinusi A. Ramoškienė.
Teismas balandžio 23 d. vėl neatsižvelgė į moters advokato Unni Byro argumentus, kad A. Ramoškienė savarankiškai sukūrė būtinas sąlygas vaikui auginti, tačiau konstatavo, kad šiuo metu jos išsinuomotas 20 kv. m ploto būstas būtų per mažas vaikui.
Net jei A. Ramoškienė išsinuomotų erdvesnį būstą, kliūtis, anot teisėjų, būtų ir moters darbas. „Nors mama jau turi patogų butą ir darbą, ji dirba pamainomis, o toks darbo grafikas neužtikrintų visavertės vaiko priežiūros“, – konstatavo teismas. O už lietuvio vaiko globą lesbiečių šeima kiekvieną mėnesį turėtų gauti iki 30 tūkst. Norvegijos kronų dotaciją iš valstybės.
Jei bent trečdalis šios sumos atitektų A. Ramoškienei, ji neabejotinai rastų ir erdvesnį būstą, ir galėtų nusamdyti auklę. Norvegijos mokesčių mokėtojams taip pat nereikėtų apmokėti brangių skrydžių iš Oslo į Vardo (1 970 km) ir atgal, taip pat kelionių iš Vardo iki Batsfjordo (apie 500 km).
Ministerijos atstovė įžūliai melavo
Tik pirmadienį Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės integracijos ministerija pagaliau sureagavo į nepalankią Lietuvoje nuomonę apie atimtus Norvegijoje vaikus. Bet net šiame atsakyme portalui DELFI ministerijos atstovė Anne Nordskog įžūliai melavo, esą prieglobsčio mažamečiui paprastai ieškoma vaikui artimoje aplinkoje. Kaip rodo J. R. atvejis, vaikas atsidūrė per tūkstantį kilometrų nuo tėvų.
„Dėmesys skiriamas ir vaiko etninei, religinei, kultūrinei bei lingvistinei patirčiai. Daugybė dvikalbių vaikų Norvegijos mokyklose yra mokomi gimtąja kalba, nes mūsų šalis dvikalbystę laiko vertybe“, – aiškino A.Nordskog.
Iki šiol J. R. nesudarytos jokios sąlygos mokytis gimtosios kalbos, tad jos J. R. jau visiškai nebesupranta. „Net žaislų, kuriuos sūnui buvau nuvežusi per kiekvieną apsilankymą, neberandu“, – pasakojo A. Ramoškienė. Laikinai globoti J. R. nesurasta jokia lietuvių išeivių šeima. Kokiuose Norvegijos užkaboriuose yra apgyvendinti kiti iš lietuvių šeimų laikinai atimti vaikai, taip pat nežinoma.
Be kita ko, netrukus baigsis J. R. užsienio paso galiojimas, todėl „Barnevernet“ ragino A. Ramoškienę pratęsti sūnaus paso galiojimą. Tai padaryti A. Ramoškienė atsisako baimindamasi, kad išvis gali nepamatyti sūnaus. Kaip nelegalų migrantą Norvegija jį privalėtų grąžinti Lietuvai.
„Valstiečių laikraščio“ žiniomis, „Barnevernet“ kreipėsi į Lietuvos ambasadą Osle dėl J. R. paso pratęsimo. Jei atsakymas iš ambasados bus neigiamas, Norvegija vienašališkai mažamečiui išduotų Migranto kortelę, taip įteisindama jo buvimą šalyje ir galėtų toliau vilkinti jo grąžinimo procesą motinai.
Pažeidžia esminius vaiko interesus
Norvegija nėra ES narė ir nėra prisijungusi prie Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos srityje. Dvišalio susitarimo projektas tarp Lietuvos ir Norvegijos jau išsiųstas, bet iš Norvegijos pareigūnų nesulaukiama jokio atsakymo.
„Lietuvos institucijos neturi realių teisinių galimybių ir teisinių mechanizmų, kuriais pasinaudodamos galėtų priimti sprendimus“, – aiškino Vaiko teisių kontrolieriaus vyresnioji patarėja Audronė Bedorf. Kontrolierė mano, kad, sprendžiant vaiko grąžinimo šeimai (globos nustatymo) klausimą, turi būti atsižvelgiama į kultūrines, kalbines, tradicines ir kitas su vaiko kilme susijusias aplinkybes. Šiuos principus Norvegija pažeidžia iš esmės.
Odetos Tarvydienės vadovaujama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dar 2010 m. rugpjūtį prašė Norvegijos persiųsti su J. R. susijusius sprendimus ir duomenis apie jį. Po 3 mėnesių Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinės integracijos ministerija atsakė, esą būtini J. R. tėvų sutikimai.
„Gavome šiuos sutikimus ir pakartotinai kreipėmės į Norvegijos vaikų, lygybės ir socialinio integravimo ministeriją, bet atsakymo negavome“, – pasakojo Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus specialistė Danutė Umbrasienė.
Tada Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai dar kartą kreipėsi į Norvegijos pareigūnus dėl galimybių mažametį grąžinti į Lietuvą. Į šį paklausimą irgi nebuvo gauta jokio atsakymo. Į dar vieną pakartotinį paklausimą Norvegija vėl atsakė tyla.
KOMENTARAS:
Nesuvokiama ir nepateisinama
Remigijus Žemaitaitis , Seimo narys
Norvegijoje susidariusią situaciją sunku suvokti ir pateisinti. Ypač tai, kad pažeidžiamos vaiko teisės, nors tik apie jas ir kalbama. Šiuo atveju yra pažeistos mūsų Konstitucijos nuostatos. Nekalbu apie Norvegijos, nes iš priimtų sprendimų akivaizdu, kad ten žmogaus teisės neginamos. Jeigu augi normalioje šeimoje, tai valstybė neatsiklaus tavo nuomonės, norų ir panašiai, o tiesiog įmes žmogų į lesbiečių ar gėjų šeimą. Kur jūs matote demokratiją, kai žmogus psichologiškai yra sužlugdomas jau vaikystėje ir mato iškreiptą šeimos ir jos vertybių vaizdą. Tai, jog mamai ribojama galimybė matytis su vaiku, parodo, kad norima visam laikui nutraukti santykius su ja. Kadangi Lietuvoje pateiktame įstatymo projekte irgi saugiklių nėra, tai vaikai galės būti atiduodami ir į Rusiją, Iraką, Prancūziją ir panašiai, pavyzdžiui, į musulmonų šeimą.
