Zbignevas Jankovskis
Nuteistasis Norvegijos žudikas Andersas Bėringas Breivikas pagrasino pradėti bado streiką, jei jam nebus parūpinti geresni kompiuteriniai žaidimai, sofa ir didesnė sporto salė.
Per seni žaidimai
Laiške, kurį gavo naujienų agentūra „The Associated Press“, A. B. Breivikas rašo, kad tęs bado streiką, kol bus įgyvendinti jo reikalavimai, arba mirs. A. B. Breiviko advokatas patvirtino šio laiško autentiškumą ir pareiškė, kad prieš pradėdamas streiką jo klientas laukia atsakymo iš kalėjimo administracijos.
Nuteistasis dar reikalauja geresnių sąlygų per kasdienius pasivaikščiojimus, taip pat teisės laisviau palaikyti ryšius su išoriniu pasauliu. Jis tvirtina, kad šie reikalavimai atitinka Europos žmogaus teisių normas. A. B. Breivikas taip pat prašo, kad jo žaidimų konsolė „PlayStation 2“ būtų pakeista naujesne „PlayStation 3“ ir, kad būtų sudaryta galimybė „gauti daugiau žaidimų suaugusiems, kuriuos galėčiau rinktis pats“.
Tai jau ne pirmas masines žudynes Norvegijoje surengusio, 77 žmones per sprogdinimą ir šaudymus 2011 metų liepos 22 dieną nužudžiusio ir tik 21 metų laisvės atėmimo bausmę nuteisto kalinio reikalavimas. Teroristas kali trijų kambarių vienutėje. Viename kambaryje jis turi kompiuterį, kitame – treniruoklį fizinei formai palaikyti. A. B. Breivikas turi galimybę žiūrėti televizorių ir skaityti laikraščius, taip pat kiekvieną dieną jam leidžiama pasivaikščioti gryname ore.
Pažeidžiamos teisės
Žiūrint mūsų akimis, vos ne penkių žvaigždučių viešbutyje gyvenantis A. B. Breivikas nuolat skundžiasi blogomis gyvenimo sąlygomis. Kiek anksčiau jis sakė, kad gauna nepakankamai sviesto užsitepti ant duonos, turi gerti šaltą kavą ir negali savo kameroje laikyti drėkinamojo kremo. Be to, jį liūdina ir tai, kad pati kamera yra mažai papuošta ir iš jos nesimato jokio vaizdo. Jis taip pat skundėsi, kad antrankiai, kuriuos turi nešioti, kai yra pervežamas, yra aštrūs kaip skustuvas ir „įsirėžia jam į riešus“.
„Labai abejoju, kad Norvegijoje yra blogesnių įkalinimo įstaigų“, – laiške Norvegijos kalėjimų administracijai rašė dešiniųjų ekstremistas. Jo laiško ištraukas citavo laikraštis „Verdens Gang“.
Vienas A. B. Breiviko advokatų Tordas Jordetas tai patvirtindamas paskelbė, jog jo klientas mano, kad kalėjime „pažeidžiamos žmogaus teisės".
A. B. Breivikas taip pat norėjo, kad įprasta savaitinė 300 kronų (124 litų) išmoka – būtų padidinta dvigubai, ypač dėl jo susirašinėjimo paštu išlaidų. Kalinys reikalavo nebevykdyti kasdienių asmens kratų ir leisti jam naudotis asmeniniu kompiuteriu, o ne „niekam tikusia rašomąja mašinėle, kurios technologija siekia 1873 metus“.
Prabėgus šiek tiek laiko po šių reikalavimų paskelbimo A.B.Breivikas nurodė, kad jo kalinimo sąlygos realiai nebuvo pagerintos, todėl bado streikas tęsiasi, nes tai „vienas ir vienintelis“ jam prieinamas pasirinkimas.
„Bado streikas nesiliaus, kol teisingumo ministras elgtis su manimi blogiau negu su gyvuliu“, – pareiškė nuteistasis, pridūręs, kad „greitai“ viešai paskelbs savo protesto akcijos datą.
Norėjo studijuoti
A. B. Breivikas taip pat buvo pareiškęs norą studijuoti politologiją Oslo universitete, tačiau ši aukštoji mokykla tą prašymą atmetė. Žudiko prašymas studijuoti sukėlė fakulteto darbuotojų susirūpinimą, kai kurie dėstytojai sakė, kad jam nedėstys. Galų gale universitetas nurodė, kad A. B. Breivikui trūksta kvalifikacijos šiam kursui.
„Išvada yra ta, kad jis nelaikomas pakankamai kvalifikuotu pradėti politologijos kursą“, – sakė universiteto rektorius Ole Peteris Otersenas.
Priėmimas į Norvegijos universitetus yra grindžiamas mokyklos baigimo rezultatais, o minimalūs reikalavimai su kiekvienais metais keičiasi. A. B. Breivikas niekada nebaigė vidurinės, bet jo advokatė Vibeke Hein Baera sakė, jog jis mokėsi kalėjime, kad atitiktų aukštajam mokslui būtinus kriterijus.
Jis pats teigia 16 320 valandų skyręs studijoms ir įgijęs „neformalų išsilavinimą, prilygstantį aštuoneriems metams universitete (arba dviem bakalauro laipsniams ir vienam magistro laipsniui)“.
Pagal kalėjimo saugumo reikalavimus kalinys galėtų studijuoti, tačiau jam nebūtų buvę leidžiama atvykti į universiteto miestelį ir jis būtų turėjęs studijuoti nuotoliniu būdu.
Norvegai – tolerantiški
Daugeliui kyla klausimas, kodėl teroristas, nužudęs net 77 žmones, nuteistas tik 21 metų laisvės atėmimo bausme. Pasirodo, nuo 1971 metų, kai buvo atsisakyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos, Norvegijos teismai negali skirti ilgesnės nei 21 metų laisvės atėmimo bausmės. Tai daroma, siekiant nusikaltėlius perauklėti ir iš naujo integruoti į visuomenę.
Pagal 2009 metais Norvegijos priimtą kovos su terorizmu įstatymą didžiausia įkalinimo bausmė buvo pailginta iki 30 metų, tačiau šis teisės aktas, kai buvo skelbiamas nuosprendis A. B. Breivikui, dar buvo neįsigaliojęs.
Daugelis užsieniečių Norvegijos teismo paskelbtą nuosprendį laiko per švelniu, tačiau norvegai nemano, jog teisinė sistema su A. B. Breiviku pasielgė per švelniai.
Pagal įstatymus, A. B. Breiviko kalinimas gali būti neribotai pratęstas, jeigu jis bus laikomas tebekeliančiu grėsmę visuomenei. Po nuosprendžio dienraščio „Verdens Gang“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 62 proc. norvegų įsitikinę, jog A. B. Breivikas „niekada nebebus laisvas".
Jeigu taip nutiktų, A. B. Breivikas taptų itin išskirtiniu kaliniu Norvegijoje. Iki šiol, nei vienas kalinys Norvegijoje nebuvo laikomas už grotų ilgiau nei 21 metus.
Tačiau negalima atmesti prielaidos, jog kalinys gali išeiti į laisvę anksčiau nei po 21 metų.
„Norvegijos sistemos pagrindinis principas – ne kad žmonės praleistų gyvenimą kalėjime, o kad jie būtų reintegruoti į visuomenę“, – dienraščio „Dagbladet“ tinklalapiui sakė teisės profesorius H. P. Graveris. – Niekas nežino, kaip Breivikas bus pasikeitęs po 15 ar 20 metų... Visuomenė taip pat nuolat vystosi“. A. B. Breiviko surengtos žudynės nesukėlė debatų dėl mirties bausmės reikalingumo Norvegijoje, kurioje paskutinė egzekucija buvo įvykdyta 1948 metais, baudžiant Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius. Mirties bausmė civiliams nusikaltėliams buvo panaikinta dar 1905 metais.
Psichiškai sveikas
Priminsime, kad 2011 metų liepos 22 dieną aštuoni žmonės žuvo, kai A. B. Breivikas detonavo sprogmenų prikrautą automobilį, paliktą prie vyriausybinių pastatų Oslo centre. Po to teroristas netoli Oslo esančioje Utiojos saloje ilgiau nei valandą metodiškai šaudė į žmones ir 69 iš jų nužudė – daugiausiai paauglius.
A. B. Breiviko išpuolis Utiojoje buvo daugiausiai aukų nusinešusi kada nors vieno šaulių ginklais ginkluoto žmogaus ataka. Ekstremistas pareiškė, kad jo veiksmai buvo „žiaurūs, bet būtini" ir kad šį planą jis rezgė ne vienus metus ir įgyvendino jį vienas.
Kaip nurodoma jo manifeste, A. B. Breivikas savo ideologinį „kryžiaus žygį“ pradėjo 2002 metais, būdamas Tamplierių riterių ordino nariu, nors šios organizacijos egzistavimo policijai nepavyko patvirtinti. Savo planus jis pradėjo įgyvendinti 2009 metų pabaigoje, kruopščiai organizuodamas kruviniausius išpuolius Norvegijoje po Antrojo pasaulinio karo, uoliai rūpindamasis, kad nesukeltų jokių įtarimų.
Jis tapo tipišku „vienišu vilku“, gyvenusiu uždarą gyvenimą tik su motina, o vėliau – išsinuomojusiu ūkį ir tokiu būdu įgijusiu teisę pirkti didelius trąšų kiekius, kurias naudojo sprogmenims gaminti.
„Man jis atrodė eilinis vaikinas – lengvai galėjo likti nepastebėtas, – sakė vienas buvęs A. B. Breiviko kaimynas. – Tvarkingas norvegas, kurio niekas neįtartų“.
Iš pradžių psichiatrijos ekspertai nustatė, kad A. B. Breivikas kenčia nuo „paranoidinės šizofrenijos“, todėl esąs nepakaltinamas. Tačiau antrosios ekspertizės išvadose buvo nurodyta, kad A. B. Breivikas yra sveiko proto, todėl jam gali būti skirta laisvės atėmimo bausmė kalėjime.
Pats A. B. Breivikas yra sakęs, kad, jei jį pasiųstų į psichiatrijos kliniką, būtų „blogiau už mirtį“.
Pasak advokatų, kaltinamasis reikalavo pripažinti jį esantį sveiko proto, kad nebūtų pakenkta jo politinei žiniai, išdėstytai anksčiau paskelbtame ideologiniame manifeste.
