Kaip teigiama publikacijoje, prievolė įrengti slėptuves buvo panaikinta dar 1998 m. Tačiau Rusija, kurios siena su Norvegija yra už poliarinio rato, vis dar demonstruoja agresyvius veiksmus.
Todėl norvegų valdžia planuoja iš anksto ruoštis galimam blogiausiam scenarijui ir sugrąžinti prievolę pastatuose įrengti slėptuves.
„Aplink mus tvyro dar daugiau neapibrėžtumo. Mes turime pasirūpinti civiliais gyventojais tuo atveju, jei išsipildytų blogiausias scenarijus – karas ar ginkluotas užpuolimas“, – visuomeniniam transliuotojui NRK teigė Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministrė Emilie Enger Mehl.
„Politico“ primena, kad iki 1998 m. Norvegijoje visuose dideliuose daugiabučių kompleksuose privalėjo būti įrengtos slėptuvės nuo bombų, visgi nuo to laiko naujos slėptuvės nebuvo statomos.
E. E. Mehl teigimu, sugrąžinama prievolė būtų taikoma didesniems kaip 1 tūkst. kvadratinių metrų pastatams.
Savo ruožtu valdžios atstovai siūlo įrengti dvi skirtingas slėptuves. Vienos jų galėtų būti statomos taip, kad civiliai apsisaugotų nuo cheminių ar radioaktyvių ginklų panaudojimo, o kitos – konvencinės ginkluotės. Slėptuvės, kaip rašoma, galėtų būti įrengiamos ir metro stotyse ar automobilių stovėjimo aikštelėse.
Tokių priemonių Norvegija griebiasi vadovaudamasi atskiromis rekomendacijomis, o slėptuvės, kaip teigiama, galėtų būti naudojamos ne tik karo atveju, bet ir, pavyzdžiui, užklupus ekstremalioms oro sąlygoms ar tokiems įvykiams kaip pandemija.
„Rusijos siekis panaudoti karinę jėgą tam, kad būtų pasiekti politiniai tikslai, rodo, kad Norvegijai tikriausiai dar ilgai teks susidurti su nenuspėjama ir rizikos vengiančia kaimyne“, – teigiama bendro pasirengimo ataskaitoje, kurioje buvo pateiktos saugumo rekomendacijos Norvegijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!