Jau 70 metų gynybos susitarimus vykdantys Vašingtonas ir Oslas taip pat susitarė dėl sąlygų, kuriomis JAV kariai gali vykti į Norvegiją reguliarių mokymų.
NATO priklausanti Norvegija atsisako leisti užsienio valstybėms taikos metu savo teritorijoje steigti nuolatines karines bazes, nenorėdama provokuoti Rusijos.
„Tai nėra susitarimas dėl lėktuvų ar karių, o susitarimas, palengvinantis JAV karinę veiklą Norvegijoje“, – pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Eriksen Soreide.
„Galimybė taikos metu Norvegijoje atidaryti bazių užsienio kariams yra nesvarstytina“, – žurnalistams sakė ji.
Pasiektas sandoris suteikia Pentagonui galimybę investuoti į infrastruktūrą keturiuose objektuose: naikintuvams skirtoje Riugės oro pajėgų bazėje, orlaivių degalų pasipildymui pritaikytoje Solos bazėje, jūrų žvalgybą vykdančioje Eveneso bazėje ir Ramsuno bazėje, skirtoje jūrų pajėgų logistikai.
Dokumente taip pat išdėstytos JAV karinio personalo, kuriam šiuo metu galiojančios išimtys dėl vizų bus taikomos ir civiliams, judėjimo sąlygos, o Vašingtonui suteikiama pirmenybė nagrinėjant bet kokius teisės pažeidimus savo pajėgų gretose.
„Šis susitarimas palengvina JAV veiklą. Susitarime nieko nesakoma apie tai, kad [veiklos] bus daugiau ar mažiau“, – pabrėžė norvegų gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas.
Norvegija jau saugo iš anksto paruoštą JAV karinę įrangą kalnuose iškastuose tuneliuose, taip pat per kasmetines pratybas rotacijos tvarka priima šimtus JAV, JK, Vokietijos ir Nyderlandų karių.
Ši karinė veikla erzina Rusiją, su kuria Norvegija turi bendrą sieną Tolimojoje Šiaurėje. Nors abiejų šalių santykiai yra gana šilti, juose atsirado įtampos Maskvai 2014 metais aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą.
