Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris apibūdino šią koaliciją kaip šalių grupę, „pasirengusią paremti Ukrainą kariais, bendradarbiaujant su kitomis šalimis“.
Philippe'as Perchocas, Strateginių tyrimų instituto direktorius, „Euronews“ sakė, kad ši koncepcija atveria daugybę klausimų.
„Ar tai reiškia, kad reikia siųsti karius į Vakarų Ukrainą, kad jie išlaisvintų Ukrainos karius? Ar tai yra taikos palaikymas? Tai du skirtingi dalykai“, – pažymėjo P. Perchocas.
„Šiuo atveju taikos palaikymas reiškia taiką palaikančius karius, dislokuotus fronte, kad užkirstų kelią kovoms. Taigi, tai daug skirtingų dalykų“, – pridūrė jis.
Ekspertų vertinimu, norint užtikrinti patikimą taikos palaikymo garantiją, reikėtų kelių tūkstančių karių.
Tačiau net ir aiškiai apibrėžus tikslą, Europos šalys išreiškė skirtingas nuomones dėl to, ar jos iš tiesų norėtų dislokuoti savo karius Ukrainoje.
Dvejojančios šalys
Atrodo, kad kai kurios Europos šalys pritaria Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos iniciatyvai, tačiau kol kas dar nepasisako dėl karių dislokavimo sausumoje.
Pavyzdžiui, Portugalija patikino visiškai remianti planą, kurį nustatys Didžioji Britanija ir Prancūzija, tačiau Lisabona mano, kad dar per anksti svarstyti galimybę siųsti karius į Ukrainą kaip taikos palaikymo operacijos dalį.
„Nacionalinių pajėgų siuntimui turi pritarti Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba“, kuri susirinks kovo 17 d., sakė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa.
Nyderlandų premjeras Dickas Schoofas pareiškė, kad savo šalies vardu nėra prisiėmęs jokių konkrečių įsipareigojimų, tačiau taip pat patikino, kad Nyderlandai kartu su Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos planuotojais rengs galimų sprendimų projektus.
Tuo tarpu Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas patikino, kad šalis „neturi problemų“ dėl karių siuntimo į užsienį, tačiau šiuo metu Ukrainoje „pastangos tebėra pirmiausia politinės ir diplomatinės“.
Atrodo, kad tai patvirtina ir šalies viešoji nuomonė: 81,7 proc. ispanų pritaria karių siuntimui į Ukrainą kaip taikos palaikymo pajėgas, rodo televizijos kanalo „La Sexta“ atlikta apklausa.
Airijos vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad buvo noras aptarti šią temą ir Dublinas ją svarstys, tačiau kartu teigė, kad dabar tam netinkamas metas. „Dar nesame pasiekę tašką, kai kalbame apie taikos derybas, todėl per anksti spėlioti, kokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų būtų dislokuoti taikdariai“, – „Euronews“ sakė atstovas spaudai.
Italija ir Lenkija į pasiūlymą žvelgia skeptiškai
Italijos premjerė Giorgia Meloni yra viena iš skeptiškiausių lyderių. „Mane vis dar glumina Europos karių panaudojimas. Manau, kad tai yra sprendimas, kuris gali pasirodyti labai sudėtingas ir tikriausiai ne toks ryžtingas kaip kiti“, – sakė ji žurnalistams po susitikimo Londone, pabrėždama, kad „Italijos karių dislokavimas šiame etape niekada nebuvo svarstomas“.
Jos nuomone, geriausia galimybė suteikti saugumo garantijas Ukrainai – tam tikru būdu pasitelkti NATO 5 straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, pagal kurį Aljanso narės įsipareigoja ginti viena kitą užpuolimo atveju. Tačiau kaip tai įgyvendinti, kai Ukraina nėra NATO narė, lieka neaišku.
Nepaisant to, kad nuo invazijos pradžios Lenkija buvo viena iš stipriausių Ukrainos rėmėjų, ji ir toliau griežtai prieštarauja bet kokių karinių pajėgų siuntimui į Ukrainą.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra sakęs, kad šalis jau prisiėmė sunkią naštą priimdama beveik du milijonus pabėgėlių iš Ukrainos pirmosiomis karo savaitėmis.
Visiškai prieš – Vengrija ir Slovakija
Vengrija ir Slovakija kritiškiausiai vertino ES karinę paramą Ukrainai ir labiausiai pasisakė už tai, kad būtų pradėtas dialogas su Rusija siekiant nutraukti karą.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apkaltino Londone susirinkusius Europos lyderius, kad jie nori „tęsti karą, užuot pasirinkę taiką“.
Slovakijos premjeras išreiškė abejonių dėl „taikos per jėgą“ strategijos, kurią jis laiko „pateisinimu tęsti karą Ukrainoje“.
Todėl mažai tikėtina, kad Vengrijos ir Slovakijos vyriausybės dalyvautų kokioje nors iniciatyvoje, o apie savo karių siuntimą negali būti nė kalbos.
Kokią poziciją užima Vokietija?
Dabar visas dėmesys sutelktas į Vokietiją, kur formuojama nauja vyriausybė, vadovaujama Krikščionių demokratų lyderio Friedricho Merzo.
Dabartinis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė galimybę siųsti Vokietijos karius į Ukrainą, nors gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad taikos palaikymo pajėgos galėtų būti dislokuotos demilitarizuotoje zonoje, jei būtų sudarytos paliaubos.
Tačiau ši pozicija gali pasikeisti, net jei sprendimas dislokuoti Vokietijos karius Ukrainoje gali pasirodyti sunkiai parduodamas šalies viešajai nuomonei.
Vokietijos parlamentas turi iš anksto pritarti bet kokiam nacionalinės kariuomenės dislokavimui užsienyje.
Kadangi Vokietija šiuo metu formuoja naują koalicinę vyriausybę, balsavimas tokiu klausimu greičiausiai greitai neįvyks, o tokiems sprendimams, atrodo, dar per anksti.
Europos užsienio santykių tarybos saugumo ekspertas Rafaelis Lossas „Euronews“ sakė, kad „diskusijos dėl Europos karinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje yra labai ankstyvoje stadijoje. Londono susitikime paaiškinta, kad prieš skirdami karius europiečiai taip pat sieks JAV paramos bet kokiam tokiam planui ir susitarimo dėl paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
