Skirdamas apdovanojimą iš esmės beveidei tarptautinei organizacijai, Nobelio komitetas rado būdą atkreipti dėmesį į jau trečius metus Sirijoje vykstantį konfliktą, nepalaikydamas nei vienos su tomis kruvinomis kautynėmis susijusios stovyklos.
Nobelio komitetas nurodė, kad tokiu būdu pagerbiamas OPCW „didelio masto darbas, siekiant eliminuoti cheminius ginklus“.
„Šios konvencijos ir OPCW darbas apibrėžė cheminių ginklų naudojimą kaip tabu pagal tarptautinę teisę, – nurodė komitetas. – Pastarieji įvykiai Sirijoje, kurioje vėl buvo panaudoti cheminiai ginklai, pabrėžė būtinybę stiprinti pastangas atsikratyti tokių ginklų.“
OPCW, kurios būstinė yra Hagoje, buvo įkurta siekiant užtikrinti 1997 metais priimtos Cheminio ginklo konvencijos vykdymą.
Šiuo metu jos inspektoriai vykdo itin rizikingą Jungtinių Tautų (JT) palaikomą misiją Sirijoje, siekiant patikrinti ir sunaikinti prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimo nuodingųjų ir nervus paralyžiuojančių dujų arsenalą, šalyje vykstant kruvinam pilietiniam karui.
Inspektoriai, kurių misijos būstinė įsikūrusi Damaske, pradėjo naikinti Sirijos dideles cheminių ginklų atsargas po to, kai rugpjūtį per vieną ataką netoli Sirijos sostinės buvo panaudotos zarino dujos, nusinešusios daugiau nei 1 400 žmonių gyvybių.
OPCW priklauso 189 valstybės, o Nobelio premija jai buvo paskirta likus vos kelioms dienoms iki Sirijos oficialaus įstojimo į šią organizaciją.
Anksčiau Albanija, Indija, Irakas, Libija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, taip pat viena valstybė, kurios OPCW nėra įvardijusi (daugelio nuomone – Pietų Korėja), yra deklaravusios turinčios cheminių ginklų atsargų arba pradėjusios jas naikinti.
Tačiau komitetas pažymėjo, kad kai kurios kito šalys nesilaikė nustatytų galutinių terminų.
„Tai susiję ne vien su Sirija“, – pareiškė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjornas Jaglandas (Torbjornas Jaglandas), atsakydamas į klausimą, kodėl šių metų taikos premija buvo paskirta OPCW. Jis pridūrė, kad ta organizacija buvo tarp svarstytų kandidačių ankstesniais metais.
„Tai ypač susiję su JAV ir Rusija, juolab kad jos reikalauja, kad tą patį padarytų kiti, tokie kaip Sirija“, – nurodė Th.Jaglandas ir paragino tapti OPCW narėmis visas valstybes, kurios dar nėra į ją įstojusios.
„Dabar turime galimybę atsikratyti visos masinio naikinimo ginklų kategorijos. Jeigu galėtume tai pasiekti, tai būtų didingas įvykis istorijoje“, – pridūrė jis.
OPCW darbas nebuvo sukėlęs didesnio susidomėjimo iki šių metų, kai Jungtinės Tautos kreipėsi į jos ekspertus, prašydamos pagalbos tiriant įtariamo cheminio ginklo panaudojimo atvejus Sirijoje.
Tuomet, iškilus JAV vadovaujamų karinių smūgių pavojui, B.al Assadas oficialiai pripažino, kad jo šalis turi cheminių ginklų. Damasko vyriausybė paskubomis pasirašė Cheminio ginklo konvenciją ir įsileido į Siriją OPCW inspektorius.
Planuojama, kad Sirija oficialia šios organizacijos nare taps pirmadienį.
OPCW turi apie 500 darbuotojų, o jos metinis biudžetas yra mažesnis nei 100 mln. JAV dolerių.
Kaip nurodo OPCW, iki šiol patikimai sunaikinta 57 740 tonų (81,1 proc.) pasaulyje deklaruotų cheminių ginklų atsargų. Albanija, Indija ir „trečia šalis“ – tikriausiai Pietų Korėja – yra visiškai sunaikinusios savo deklaruotus arsenalus.
Vienoje anksčiau šiais metais paskelbtoje OPCW ataskaitoje rašoma, kad Jungtinės Valstijos yra sunaikinusios apie 90 proc., Rusija – 70 proc., o Libija – 51 proc. savo atsargų.
Prie šios organizacijos nėra prisijungusi Šiaurės Korėja, Angola, Egiptas ir Pietų Sudanas. Izraelis iš Mianmaras yra pasirašę Cheminio ginklo konvenciją, bet jos neratifikavo.
Nobelio komitetas šių metų prestižinę taikos premiją nusprendė skirti OPCW, nors daugelis prognozavo, kad šis apdovanojimas atiteks pakistanietei paauglei aktyvistei Malalai Yousafzai (Malalai Jusafzai), pašautai Talibano ekstremistų dėl jos kovos už mergaičių teisę mokytis.
Šių metų apdovanojimas žymi grįžimą prie jo tradicinių, su nusiginklavimu susijusių šaknų.
Praeitais metais Norvegijos Nobelio komitetas skyrė jį Europos Sąjungai (ES), o 2009-aisiais – JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai). Šie sprendimai išprovokavo kritiką, kad komitetas nutolo nuo apdovanojimo, kurį įsteigė Švedijos pramoninkas Alfredas Nobelis – dinamito išradėjas – dvasios.
1895 metų A.Nobelio testamente nurodoma, kad taikos premija turėtų būti už trijų rūšių nuopelnus – „brolybės tarp tautų“ skatinimą, nuolatinių armijų panaikinimą arba mažinimą, taip pat taikos kongresų kūrimą ir plėtrą.
Norvegijos visuomeninis transliuotojas NRK, neretai atskleidžiantis šios premijos laureatų vardus, apie OPCW pergalę pranešė likus daugiau nei valandai iki oficialaus paskelbimo.
Be auksinio medalio, kuris bus įteiktas per ceremoniją Osle gruodžio 10 dieną, OPCW taip pat bus skirtas 8 mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų) piniginis prizas.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija buvo paskirta Europos Sąjungai (ES) už indėlį į tai, kad jau ilgiau nei pusę šimtmečio žemyne, nuniokotame Antrojo pasaulinio karo, jos pastangomis trunka taika.
Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų.
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
