Kanadietis D. Cardas iš Kalifornijos universiteto Berklyje buvo apdovanotas „už empirinį indėlį į darbo ekonomiką“.
Tuo metu izraeliečių kilmės amerikietis J. D. Angristas iš Masačusetso technologijos instituto ir olandų kilmės amerikietis G. W. Imbensas iš Stanfordo universiteto įvertinti už „jų metodinį indėlį analizuojant priežastinius ryšius“.
Tyrėjai buvo apdovanoti už tai, kad suteikė mums „naujų įžvalgų apie darbo rinką“ ir parodė, „kokias išvadas apie priežastis ir pasekmes galima padaryti iš natūralių eksperimentų“, sakoma Nobelio komiteto pareiškime.
Laureatai pasidalins 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premiją: pusė jos teks D. Cardui, o kitą pusę pasidalys J. D. Angristas ir G. W. Imbensas.
Švedijos karališkoji mokslų akademija pabrėžė, kad šie trys mokslininkai „visiškai pakeitė empirinį ekonomikos mokslų darbą“.
„D. Cardas tyrinėjo svarbiausius visuomenės klausimus, o J. D. Angristo ir G. W. Imbenso metodologiniai indėliai parodė, kad natūralūs eksperimentai yra turtingas žinių šaltinis“, – pažymėjo Ekonomikos mokslų komiteto pirmininkas Peteris Fredrikssonas.
„Jų atlikti tyrimai stipriai pagerino mūsų gebėjimą atsakyti į svarbiausius priežastinius klausimus, o tai labai naudinga visuomenei“, – pridūrė jis.
Pernai vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už savo darbą komercinių aukcionų srityje pelnė amerikiečių ekonomistai Paulas Milgromas (Polas Milgromas) ir Robertas Wilsonas.
Ekonomikos premijos laureato paskelbimas vainikavo savaitę trukusias Nobelio premijų paskyrimo ceremonijas ir formaliai vadinamas „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“.
Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.
Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.
Naujausiu paskyrimu uždaromas šių metų Nobelio premijų dalybų sezonas, kuris prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo japonų kilmės amerikietis Syukuro Manabe, vokietis Klausas Hasselmannas ir italas Giorgio Parisi. Jie buvo pagerbti už sudėtingų fizikinių sistemų tyrimus, padėjusius sukurti šiuolaikinius klimato prognozavimo modelius.
Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Jais tapo vokietis Benjaminas Listas ir JAV dirbantis britų kilmės tyrėjas Davidas W. C. MacMillanas, pelnę pripažinimą už asimetrinės organokatalizės metodų išvystymą.
Ketvirtadienį Anglijoje gyvenančiam tanzaniečių prozininkui Abdulrazakui Gurnah buvo paskirta Nobelio literatūros premija „už jo bekompromisį ir atjaučiantį skverbimąsi į kolonializmo padarinius ir pabėgėlio likimą prarajoje tarp kultūrų ir žemynų“.
Penktadienį taikos premija atiteko Mariai Ressai ir Dmitrijui Muratovui už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą Filipinuose ir Rusijoje.
M. Ressa tapo vienintele moterimi, šiemet apdovanota kurioje nors kategorijoje.
Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos A. Nobelio mirties metinės.
Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.
