Buvusi CNN biurų Azijoje vadovė 2012 metais įkūrė tiriamosios žurnalistikos tinklalapį „Rappler“, sujungusį įvairialypės informacijos pranešimus su socialine žiniasklaida, siūlantį aštrų požiūrį į dabartinius Filipinų įvykius ir kritiškai vertinantį prezidento Rodrigo Duterte vyriausybę.
M. Ressa ir „Rappler“ sulaukė daugybės baudžiamųjų kaltinimų ir tyrimų po to, kai kritiškai aprašė šalies lyderį ir jo kruviną karą su narkotikais.
2018 metais už savo darbą ginant spaudos laisvę ji jau buvo išrinkta žurnalo „Times“ metų žmogumi, o žurnalistės areštai dar labiau ją išgarsino užsienyje ir atkreipė dėmesį į jos persekiojimą.
Dėl savo pranešimų ji sulaukė, pasak žiniasklaidos gynėjų, virtinės baudžiamųjų bylų, dviejų areštų ir daugybės grasinimų internetu jai ir „Rappler“.
Tinklaraščiui teko kovoti už išlikimą, R. Duterte vyriausybei apkaltinus jį pažeidus konstitucijoje numatytą nuosavybės teisės draudimo užsienio investuotojams tvarką, siekiant užtikrinti finansavimą, taip pat dėl šmeižto ir mokesčių slėpimo.
R. Duterte vadino „Rappler“ „melagienų tinklalapiu“ dėl vienos publikacijos apie artimą jo padėjėją.
„Kad tęstume tai, ką darome, „Rappler“ kasdien gyvena su galimybe, kad teks užsidaryti – esame įklimpę į liūną“, – penktadienį per tiesioginę transliaciją po Nobelio premijos laureatų paskelbimo sakė M. Ressa.
„Būdami žurnalistais tiesiog turime neišduoti savo pozicijos“, – teigė M. Ressa, Nobelio taikos premiją už žodžio ir žiniasklaidos laisvės gynimą pasidalinsianti su Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi Dmitrijumi Muratovu.
Nors vyriausybė sakė nieko bendra neturinti nė su viena žurnalistei iškelta byla, žiniasklaidos laisvės gynėjai su tuo nesutinka.
Per visą šią prieš ją nukreiptą kampaniją 58 metų M. Ressa, taip pat turinti ir JAV pilietybę, liko gyventi Filipinuose ir toliau kritikavo R. Duterte vyriausybę, nepabūgusi rizikos.
„Aš nesu vienintelė reporterė, – pernai duodama interviu sakė M. Ressa. – Mano darbas yra laikyti stogą – taip buvo kurį laiką – kad mūsų žmonės galėtų tęsti darbą.“
„Šaudė ir grasino“
M. Ressa, knygos „How to stand up to a dictator“ autorė, šiuo metu yra paleista už užstatą, kol vyksta apeliacinis procesas dėl nuosprendžio pernykštėje kibernetinio šmeižto byloje, kurioje jai gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Dar du M. Ressai pareikšti kaltinimai šmeižtu buvo atmesti anksčiau šiemet.
„Per mažiau nei dvejus metus Filipinų vyriausybė mano atžvilgiu pateikė 10 arešto orderių – įvairiais laikotarpiais tai buvo gana niūru“, – penktadienį pripažino M. Ressa.
Eidama „Rappler“ naujienų svetainės vadovės pareigas M. Ressa, jos pačios teigimu, vienu metu 2016 metų pabaigoje sulaukdavo iki 90 įžeidžiančių ar grasinančių žinučių per valandą.
Grasinimai prasidėjo praėjus keliams mėnesiams po to, kai R. Duterte perėmė valdžią ir pradėjo savo kruviną kovos su narkotikais kampaniją, nusinešusią tūkstančius gyvybių.
„Rappler“ buvo viena iš vietos ir užsienio žiniasklaidos priemonių, publikavusių šokiruojančias šių žudynių nuotraukas ir abejojusių jų teisėtumu.
Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjai leido atlikti išsamų tyrimą dėl galimo nusikaltimo žmoniškumui kruvinos kampanijos metu.
Tai buvo visai naujos grėsmės M. Ressai, prieš „Rappler“ įkūrimą ilgai dirbusiai konflikto zonose.
„Aš pradėjau kaip reporterė 1986-aisiais ir dirbau tikrai daugelyje pasaulio šalių. Į mane šaudė ir man grasino, bet niekada mirtimi nuo tūkstančio pjūvių“, – sakė M. Ressa.
Dirbdama CNN biurų Maniloje ir Džakartoje vadove M. Ressa specializavosi rašyti terorizmo temomis, atsekė tokių tarptautinių teroristinių tinklų kaip „al Qaeda“ ryšius su kovotojais Pietryčių Azijoje.
JAV Prinstono universiteto absolventė sugrįžo į Filipinus ir dirbo nacionalinio transliuotojo ABS-CBN naujienų tarnybos vadove. Šis transliuotojas irgi užsitraukė R. Duterte administracijos nemalonę.
Penktadienį M. Ressa tvirtai gynė savo kovą už žodžio laisvę ir nepriklausomą žurnalistiką.
„Turime ir toliau skleisti šviesą, – sakė M. Ressa. – Turime tęsti atskaitomybės žurnalistiką.“
