Abi šalys karinius ryšius stiprinti sutarė dar sausį, kai Nigerio ministro pirmininko Ali Lamine Zeine vadovaujama delegacija lankėsi Maskvoje.
Nigeris – viena iš neturtingiausių pasaulio šalių – buvo vienas iš Vakarų šalių partnerių, padėjusių joms Sahelyje kovoti su džihadistais, tačiau pernai nušalinus išrinktąjį prezidentą, ieškodamas naujo partnerio gynybos srityje jis atsigręžė į Rusiją.
Abiejų valstybių vadovai „kalbėjo apie tai, kad būtina stiprinti saugumo bendradarbiavimą... siekiant įveikti esamas grėsmes“, – teigiama per visuomeninį radiją perskaitytame oficialiame Nigerio valdžios pranešime.
Kaip rašoma minėtame pranešime, jie taip pat aptarė „skirtingų sektorių ir pasaulinio saugumo bendradarbiavimo projektus“, tačiau daugiau informacijos apie tai nepateikiama.
Nigerį po liepą įvykdyto perversmo valdęs generolas A. Tiani padėkojo V. Putinui už Rusijos „paramą“ šiai Sahelio šaliai jos kovoje dėl nacionalinio suverenumo.
Praėjusį gruodį Nigeryje lankėsi rusų delegacija.
Nigeryje vis dar yra dislokuota maždaug 1 000 Jungtinių Valstijų karių, nors po perversmo Vašingtonui apribojus šalies vyriausybei teikiamą pagalbą kariuomenė beveik jokiose operacijose nedalyvauja.
Kovo viduryje Niamėjuje lankėsi aukštesniojo rango JAV pareigūnų delegacija, norėjusi atnaujinti santykius su chunta, tačiau su A. Tiani susitikti jai nepavyko.
Naujasis režimas atsisakė karinio bendradarbiavimo su Vakarais, stengdamasis atsiriboti nuo kolonijinių santykių su Prancūzija.
Nigeryje kadaise buvo svarbi Prancūzijos kariuomenės platforma, naudota kovoje su Sahelio regione įsišaknijusiu islamistų ekstremizmu.
Šio mėnesio pradžioje Nigeris paskelbė kartu su dar dvejomis kaimyninėmis šalimis – Maliu ir Burkina Faso formuosiantis jungtines pajėgas, skirtas kovoti su visose trijose šalyse nuo seno maištaujančiais sukilėliais džihadistais.
Sausį jos pranešė ketinančios pasitraukti iš regioninės Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS).
