Standartiškai Saudo Arabijos ir JAE tikslu yra tapęs Kataras, kuris jau seniai nesutinka su Persijos įlankos šalių bendra nuomone dėl Kataro. Rijadas ir daugelis kitų arabų šalių pirmadienį nutraukė santykius su šia gamtinių resursų turtinga šalimi, o Saudo Arabija uždraudė Kataro lėktuvams skraidyti savo oro erdvėje, uždarė sienas ir tranzitą per savo teritorinius vandenis. Vertinant iš bet kurios perspektyvos, tai jau yra pretekstas karui. Prieš pusamžį prasidėjęs Šešiadienis karas prasidėjo taip pat ir dėl to, kad Egiptas blokavo Et Tiro sąsiaurį, tokiu būdu užkirsdamas Izraelio išėjimą į Raudonąją jūrą.
Iranas atsakydamas pareiškė, kad leis Katarui naudotis savo trimis uostais, kad per juos būtų importuojama reikalinga valstybei produkcija. Rijadas ir Abu Dabis tikriausiai tame įžvelgs Dohos ir Teherano netinkamų ryšių patvirtinimą.
Apkaltinti programišiai
Yra mažiausiai dvi šio siužeto linijos, aiškinančios, kaip mes iki viso to prisigyvenome. Jeigu tikėtume Kataru, gegužės 24-ąją buvo įvykdytas įsilaužimas į jų oficialiąją naujienų agentūrą „Qatar News Agency“ ir ištransliuota naujiena apie tai, kad šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani pareiškė: „arabų priešiškumui Irano atžvilgiu nėra pagrindo“. Šiuo tariamai netikru pranešimu tariamai buvo patvirtinta, kad Kataras palaiko „Musulmonų broliją“ ir Palestinoje besibazuojantį „Hamas“ padalinį, o taip pat išsaugo gerus santykius su Izraeliu.
Tuo metu Saudo Arabijos ir JAE žiniasklaida, palaikydama valdžią, laikosi kitos nuomonės, teigdama, kad šie pranešimai buvo tikri. Jie sureagavo itin staigiai ir su didžiuliu įkarščiu. Žiniasklaida be perstojo kartoja emyro komentarą, o interneto prieiga prie Kataro masinio informavimo priemonių buvo išjungta, todėl įsitikinti oficialiu Kataro valdžios išplatintu paneigimu niekas jau ir negalėjo.
Nėra atmestina, kad pirmąjį programišių išpuolį suorganizavo Teheranas, kurį galėjo itin stipriai suerzinti gegužės 20-21 dienomis vykusios susitikimo Rijade nuotaikos. Tuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Saudo Arabijos karaliumi ir dar dešimčių musulmonų šalių vadovais. Maža to, birželio 3-ąją kelioms valandoms buvo nulaužta Bahreino užsienio reikalų ministro Khalido bin Ahmed al-Khalifa „Twitter“ paskyra.
Kataras, savo ruožtu, laiko save Rijado ir Abu Dabio suokalbio auka. Nepaisant to, kad visos šalys įeina į Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo tarybą, santykiai tarp jų toli gražu nėra patys geriausi. Rijadas mano, kad Kataras, kuris pagrindinį vaidmenį suteikia vahabizmui (iš esmės, kaip ir pati Saudo Arabija), yra ramybės regione drumstėja. Doha, leidžianti moterims sėstis už vairo, o užsieniečiams pirkti alkoholį, saudiečius kaltina tuo, kad vahabizmas turi „prastą reputaciją“. O Abu Dabis jaučia priešiškumą Dohai dėl „Musulmonų brolijos“ rėmimo, kuri JAE yra draudžiama.
Gili nesantaikos istorija
2014 metais regione jau buvo kilusi diplomatinė krizė, užsitęsusi 8 mėnesius, tačiau šiandieninės problemos šaknys remiasi į 1995 metus, kuomet Kataro emyro Tamimo Hamado tėvas nušalino nuo valdžios savo niekam tikusį ir nuolat apsileidusį tėvą. Saudo Arabija ir JAE šiame šeimyniniame perversme įžvelgė pavojingą Persijos įlankos šalių šeimoms precedentą, ir pradėjo kurti aljansus prieš Hamadą.
Anot vieno iš tuomet Dohoje dirbusių diplomatų, tie kaimynai sutarė su keliais šimtais vietos genčių atstovų nužudyti Hamadą, du jo brolius, užsienio reikalų ir energetikos ministrus, kad galėtų grąžinti valdžią senajam emyrui. JAE netgi įvedė karinę parengtį savo oro pajėgose, kad palaikytų šį bandymą. Tačiau suokalbininkams nieko nepavyko, nes vienas iš genčių narių išsiplepėjo likus kelioms valandoms iki jo pradžios.
Šių išpuolių fone emyro Tamimo paranoja atrodytų visai turinti pagrindo. Šį savaitgalį vienas iš JAE laikraščių paskelbė, kad valdančiosios Kataro šeimos Saudas bin Nasseras, atstovaujantis opozicinę liniją, yra nusiteikęs apsilankyti Dohoje kaip derybų tarpininkas.
Pačių katariečių yra vos keli šimtai tūkstančių iš daugiau nei dviejų milijonų gyventojų, priskaičiuojamų šioje valstybėje. Ten gyvenantys užsieniečiai į tai žvelgia šiek tiek su nuostaba. Dohoje dominuoja dažnai tušti, tačiau ryškiai apšviesti dangoraižiai, vienas iš kurių gavo pašiepiantį „rožinio prezervatyvo“ pavadinimą. Tačiau Katare yra priskaičiuojamos didžiausios vidutinės pajamos vienam žmogui. Šis emyratas yra antrasis pasaulyje pagal gamtinių dujų atsargas, gamtinio resurso, kuris yra eksportuojamas į visą pasaulį – nuo Didžiosios Britanijos iki Japonijos.
Ten taip pat yra ir gigantiška karinė oro bazė „Al Udeid“, iš kurios amerikiečių lėktuvai vykdė antskrydžius karų Afganistane ir Irake metu, ir kuri šiandien yra pagrindinis kovos su „Islamo valstybe“ koordinacinis centras.
R. Tillersonas puikiai pažįstamas su Kataro vidaus politika
37-ių emyro Tamimo, šalį valdančio nuo 2013-ųjų, nuo sosto atsisakius tėvui, pagrindiniu tikslu yra laikoma išlinkti geru JAV sąjungininku ir tuo pačiu sugebėti neišerzinti Irano. Šios šalies dujų turtai koncentruojasi jūriniuose telkiniuose, kuriuos Doha dalijasi su Teheranu. Kol kas Kataras juos išnaudoja labiau, negu Iranas.
Vašingtonas gali suvaidinti lemtingą vaidmenį sureguliuojant šią sprogstamąją situaciją. Amerikiečių oficialūs asmenys gali manyti, kad Kataras nelabai laikosi nešališkumo pozicijos, balansuojant tarp JAV ir Irano; tačiau užsitęsęs Rijado ir Dohos konfliktas, taip pat kova, galinti pastūmėti Katarą į Irano glėbį, nėra naudinga niekam.
Šiuo atžvilgiu gana dėkingoje padėtyje atsidūrė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas. „ExxonMobil“, kuriam jis ilgus metus vadovavo, prieš ateidamas į JAV valdžią, yra didžiausias užsienio žaidėjas Kataro energetikos sektoriuje, ir R. Tillersonas turėtų būti puikiai pažįstamas su tais, kas šioje šalyje priima svarbius sprendimus.
Konkurencija dėl JAV dėmesio?
Rijadas ir JAE, panašu, nori parodyti savo patikimumą ir tinkamumą kaip galima alternatyva JAV kariuomenei, šiuo metu dislokuotai „Al Udeide“. Tačiau jų reputacija nėra tiek gera, kaip jie bando tai parodyti. 2003 metais Saudo Arabija išvarė amerikiečių pajėgas iš „Princo Sultono“ karinės bazės, kuomet Rijadas vykdė savų islamistų valymą po rugsėjo 11-osios išpuolių. Abu Dabyje jau yra dislokuojami JAV žvalgybiniai ir kuro papildymo lėktuvai, tačiau siekiant sukurti tinkamą pakaitalą „Al Udeidui“, prireiktų daug laiko.
Vos prieš kelias savaites, kolektyvinio fotografavimo Rijade metu, Abu Dabio paveldėtojas princas Muhammedas bin Zayedas Al Nahyanas įsiterpė tarp emyro Tamimo ir JAV prezidento, kad įsitaisytų šiam dešinėje. Dabar Saudo Arabija ir JAE stengiasi padaryti tą patį ir tarptautinėje arenoje. Iš visų galimų Artimųjų Rytų krizių, apie šią D. Trumpo patarėjai niekuomet nėra užsiminę. Ši konfrontacija taps didžiuliu neturinčios patirties D. Trumpo administracijos išbandymu.