FPV (First Person View) dronai yra „mūsų kalavijas, mūsų smogiamoji jėga“ prieš Rusijos puolimą, laikraščiui „The Sun“ sakė Ukrainos specialiųjų operacijų karys, šaukiniu „Arsenal“, Kyjivo atakos dronų operacijų vadas. Nuo 2023 m. pradžios šie pigūs, sprogdinti galintys skraidantys aparatai padėjo įvykti vienai didžiausių Kyjivo sėkmės istorijų mūšio lauke – dronai privertė Maskvos pajėgas atsitraukti.
„Tai neginčijama“, – sakė „Arsenal“, saugumo sumetimais pasivadinęs šaukiniu.
Aukšto rango karininkas „Arsenal“ yra FPV dronų vadovas Valstybinėje transporto specialiojoje tarnyboje, specializuotame kariniame padalinyje prie Ukrainos gynybos ministerijos, skelbia portalas „The Sun“.
„Technologinis karas“
965 kilometrų ilgio frontui sustingus pragaro tranšėjų kare, „Arsenal“ sakė, kad konfliktas pereina į „technologinį karą“, o šių bepiločių dronų kūrimas yra svarbiausia.
Tokie dronai kainuoja apie 350 eurų, jie daugiausia gaminami iš jau paruoštų komplektų ir dabar dažnai į tiksliuosius ginklus juos savo namuose surenka civiliai.
Vieni jų yra su granatomis ar savadarbėmis bombomis, kiti naudojami žvalgybos misijoms, kad būtų galima nustatyti priešo pozicijas ir nukreipti artilerijos ugnį.
„Prieš karą FPV dronais filmavau tokius „kinematografinius“ vaizdo įrašus, – pernai lapkritį X platformoje paskelbė ukrainiečių režisierius Antonas Ptuškinas. – Dabar FPV naudojame savo kraštui ginti“.
„Arsenal“ atskleidė, kad dabar bepiločiai žudikai sėkmingai smogia Vladimiro Putino į karą pasiųstiems rusams per tris iš penkių operacijų.
Jis sakė: „Šiame kare bepiločiai orlaiviai yra labai svarbūs. Absoliučiai kiekvienas dronas, net ir tie, kurie patenka į Rusijos elektroninių trukdžių srautą, gelbsti gyvybes. Jei „Mavic“ (stebėjimo) dronai yra mūsų akys – artilerijos ugnies koregavimui, grupių atitraukimui į pozicijas, žvalgybai – tai FPV dronai yra mūsų kardas, mūsų smogiamoji jėga“.
Bepiločiai dronai davė matomų rezultatų
Daugiau kaip du trečdalius pastaraisiais mėnesiais Ukrainoje sunaikintų Rusijos tankų įveikė būtent FPV dronai, „Foreign Policy“ sakė NATO pareigūnas.
Be to, jų tolimojo nuotolio galimybės padeda išsaugoti daugybę gyvybių, nes dronų operatorius gali būti dislokuotas atokiau nuo fronto linijos.
„Jie pasirūpina, kad pilotams būtų saugu, – sakė „Arsenal“. – Jei anksčiau granatsvaidininkas, norėdamas pataikyti į tanką, turėdavo būti tiesioginėje jo matomumo linijoje ir rizikuoti gyvybe, tai dabar šis „šūvis“ tuo pačiu RPG sviediniu atliekamas 3–15 kilometrų atstumu“.
Paklaustas apie šią sėkmingiausią konstrukcijos savybę, „Arsenal“ išdidžiai atsakė: „Jų yra daug“, o paskui pridūrė: „Bet, deja, saugumo sumetimais negaliu to komentuoti“.
Be to, šie dronai nuolat pritaikomi ir modernizuojami, nes Ukrainos kariuomenė mokosi iš kiekvieno naujo mūšio.
Praėjusią savaitę Kyjivas paskelbė, kad kuria naują vadinamųjų „nesustabdomų“, dirbtiniu intelektu varomų FPV, skirtų savarankiškai medžioti ir smogti taikiniams, kartu mažiau jautrių Rusijos perėmimui ar trukdymui, flotilę.
Ukraina dronų skaičiumi atsilieka nuo Rusijos
Nors Ukraina „tikrai nedaug atsilieka nuo Rusijos“, kalbant apie kovą su dronais, „Arsenal“ sakė, kad „mes atsiliekame pagal dronų skaičių ir jų naudojimo intensyvumą“.
Tačiau Ukrainos gynybos ministerija yra negailestingai pasiryžusi tai pakeisti.
Vasario mėnesį paskirtas naujasis Ukrainos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis įspėjo, kad vienintelis būdas įveikti Rusiją – pasiekti technologinį pranašumą.
Nustatydamas naują mūšio darbotvarkę, jis teigė, kad įvaldžius bepiločių orlaivių karą ir sukūrus sudėtingesnius ginklus, Kyjivas galės „perimti strateginę iniciatyvą“ iš geriau aprūpinto ir didesnio priešo – Rusijos.
Nepaisant Volodymyro Zelenskio pažadų, dronų tiekimas vyksta lėtai
2023 m. Ukrainos tikslas buvo įsigyti 200 tūkst. dronų. Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad 2024 m. jie patys sukurs milijoną dronų.
Šių metų sausio–vasario mėnesiais pareigūnai atskleidė, kad FPV dronų gamyba jau pasiekė 200 tūkst. vienetų.
Ukraina taip pat tikisi, kad pagrindiniai sąjungininkai atsiųs jai brangesnių, aukštųjų technologijų bepiločių orlaivių, tačiau tiekimai nė iš tolo neprilygsta pakankamam reikalingam mastui.
Kovo mėnesį Jungtinė Karalystė paskelbė, kad 2024 m. Kyjivui tieks 10 tūkst. bepiločių orlaivių, iš kurių 1 tūkst. bus FPV.
Nepaisant nustatytų tikslų ir pažadų, tiekimas vyksta lėtai. Tačiau ar Ukraina turi pakankamai savos gamybos FPV, kad tai kompensuotų?
Vienas iš aukščiausių Kyjivo kariuomenės vadų sakė, kad Vakarų tiekiamos ginkluotės trūkumas iš „blogo“ virto „siaubingu“, nes fronto daliniams vis dažniau tenka patiems apsirūpinti dovanotais bepiločiais orlaiviais.
Pulkininkas pulkininkas leitenantas Pavlo Kurylenka laikraščiui „The Telegraph“ sakė: „Vienintelis dalykas, trukdantis Rusijai pasiekti proveržį visuose frontuose, yra bepiločiai orlaiviai, kurių 90 proc. parūpina savanoriai arba patys kariniai daliniai“.
Civiliai patys gamina dronus
Toli už priešo linijos savanorių armija savo virtuvėse, pašiūrėse ir miegamuosiuose tyliai montuoja dronus.
„Ar norite savo rankomis sukurti FPV droną, kuris sudegintų rusų tanką? Tuomet ši galimybė skirta jums!“ – rašoma programos „People‘s FPV“ reklamoje.
Šioje konkrečioje programoje dalyvauja maždaug 10 tūkst. savanorių, o kitos savanoriškos dronų bendrovės kas mėnesį taip pat sugeba pagaminti tūkstančius dronų.
Mažiau technologijų išmanantys ukrainiečiai užsiima tuo, kad siunčia visus įmanomus pinigus minios finansuojamiems projektams.
Šioms pastangoms ypač daug dėmesio skiria Ukrainos lėšų rinkimo platforma „United 24“ – V. Zelenskio pradėtas projektas.
Vos per tris dienas ji padėjo surinkti apie 5,5 mln. eurų naujam 5 tūkst. atnaujintų FPV dronų parkui, kuris yra operacijos „Vienybė“ dalis.
Pinigus surinko daugiau nei 303 tūkst. įvairių žmonių ir daugiau nei šimtas įmonių.
„Arsenal“ patvirtino, kad „United24“ minios surinkti dronai jau daro stebuklus fronte.
Pergalei vien dronų nepakaks
Buvęs Ukrainos kariuomenės konsultantas ir bendrovės „Defence Express“ generalinis direktorius Valerijus Riabychas sakė, kad nors bepiločiai orlaiviai yra „būtini mūšio lauke“, be artilerijos negalima užimti žemės.
Kongresui blokuojant 58,4 mlrd. eurų JAV karinės pagalbos paketą, Ukraina prarado sunkiai iškovotas pozicijas ir jas užleido rusams.
Kyjivas negali pasigaminti reikiamos amunicijos ir artilerijos sistemų, o jo sąjungininkai negali arba nesiuntė pakankamai, kad tinkamai aprūpintų fronto karius.
Taigi masiškai naudojami bepiločiai orlaiviai FPV buvo priversti užimti pagrindinę vietą, kad sulėtintų Rusijos puolimą.
V. Riabychas sakė laikraščiui „The Sun“: „Mūsų skaičiavimais, 50 proc. taikinių mūšio lauke pataiko FPV bepiločiai orlaiviai“, ir pridūrė, kad 30 proc. taikinių yra tankai ir kita sunkioji technika.
Nepaisant ukrainiečių sėkmės, jis sakė, kad jie „negali pakeisti artilerijos, jų misijos mūšio lauke skiriasi“.
Šiam klausimui pagrindinį dėmesį naujoje ataskaitoje skyrė RUSI sausumos karybos vyresnysis mokslinis bendradarbis daktaras Jackas Watlingas, kuris teigė, kad intensyvėjantis Ukrainos FPV poreikis nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje.
„FPV nepakeičia artilerijos, o tik papildo pajėgas, – sakė jis. – Jie turi unikalų indėlį, tačiau yra jautrūs elektroniniam karui ir sunkiai sinchronizuojami su puolamaisiais veiksmais“.
Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados dronų operatorius, žinomas kaip „Kriegsforscher“, tai patvirtino savo patirtimi fronte.
Rašydamas socialiniame tinkle X jis sakė: „Deja, tiek daug FPV dronų naudojame dėl to, kad trūksta šovinių minosvaidžiams, ATGM, artilerijai ir net prieštankinėms minoms. Jie yra pigūs ir labai veiksmingi, visų pirma prieš priešo logistiką. Apie tai negali būti nė kalbos, o jų tikrai reikia“.
Tačiau jis teigė, kad dronai „nėra svarbiausi“.
„Svarbiausia, kad Ukraina turėtų pakankamai artilerijos sviedinių, daugiau šarvuotų kovos mašinų ir gerai apmokytų pėstininkų, kurie galėtų atremti Rusijos puolimą“, – sakė jis.
