Tai bus pirmasis atvejis kuomet Atstovų Rūmai oficialiai balsuos dėl tokios galimybės. Anksčiau pakartotinio „Brexit“ referendumo galimybė buvo svarstoma tik teoriniu lygmeniu, rašoma „The Independent“.
Po šią savaitę eilinį kartą atmesto premjerės Th. May sutarties nutraukimo su ES siūlymo britai susidūrė su „kietojo Brexit“ galimybe.
Šio balsavimo metu bus sprendžiama ar reikia įpareigoti Th. May susitarti su ES dėl „Brexit“ atidėjimo, kol Didžiosios Britanijos piliečiai galės patys nuspręsti, ar pasitraukti tomis sąlygomis, kurios jau buvo suderėtos ir su kuriomis nesutiko parlamento atstovai, ar likti bendrijoje.
Kas nutiko?
Didžiosios Britanijos parlamentas šiandien 19 val. Lietuvos laiku balsuos dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos atidėjimo. Tačiau prieš tai įstatymų leidėjai turės numatyti įgaliojimus vyriausybei, įskaitant ir galimybę įtraukti pakartotinį referendumą dėl „Brexit“.
Kas toliau?
Jeigu parlamentarai nuspręs atidėti „Brexit“ – keičiant ES 50-ąjį straipsnį (pagal kurį Didžioji Britanija turi pasitraukti iš ES kovo 29-ąją) – premjerė Theresa May turės sutarti su visomis 27 ES šalimis dėl atidėjimo. Jeigu pasiekti atidėjimo nepavyks, ar parlamentarai balsuos prieš atidėjimą, bus grįžtama į pradinę stadiją: pasitraukimas iš ES be jokių sutarimų. Jeigu bus nutarta rengti antrąjį referendumą, prireiks ilgesnio atidėjimo laiko.
Kada „Brexit“?
Didžioji Britanija pasitraukia iš ES jau po 15 dienų – kovo 29-ąją.
Britanijos parlamentas balsuos dėl galimybės atidėti „Brexit“
Anksčiau buvo skelbiama, kad Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsuos, ar reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą, šiam procesui patekus į aklavietę.
Trečiadienį Bendruomenių Rūmai nubalsavo atmesti galimybę, kad Jungtinė Karalystė paliks Bendriją neturėdama jokio galiojančio susitarimo.
Dabar vyriausybė prašys įstatymų leidėjų palaikyti jos planą artimiausiomis dienomis surengti dar vieną balsavimą dėl anksčiau jos su Briuseliu suderintos sutarties, taip pat prašyti bet kokiu atveju atidėti „Brexit“.
Jeigu „Brexit“ susitarimą parlamentas galiausiai priimtų, „Brexit' būtų prašoma atidėti iki birželio 30 dienos. Tačiau ši sutartis jau buvo dukart triuškinamai atmesta įstatymų leidėjų – sausį ir praeitą antradienį.
Jeigu Bendruomenių Rūmai dar kartą nubalsuotų prieš šią sutartį, vyriausybė sako, kad „Brexit“ gali tekti atidėti daug ilgesniam laikui. Dėl šios priežasties Britanija gali būti priversta dalyvauti gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
„Brexit“ procesui įstrigus Britanijos parlamente dar aiškiai atsiskleidė gilus susiskaldymas išstojimo iš ES klausimu, tvyrantis šalyje nuo 2016 metų „Brexit“ referendumo.
Bet koks prašymas atidėti išstojimą turėtų būti pateiktas iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje kovo 21-22 dienomis.
Bendrijos lyderiai jau yra pareiškę, kad sutiks atidėti „Brexit“ datą tik tuo atveju, jeigu Britanija pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip išeiti iš šios krizės.
Jeigu Britanijos parlamentarai nepriims parengtos sutarties arba nebus vienbalsio ES lyderių pritarimo siūlymui atidėti „Brexit“, Britanijai vis tiek gresia išstoti be jokio susitarimo kovo 29 dieną.
Europos Parlamento „Brexit“ reikalų komiteto pirmininkas Guy Verhofstadtas pareiškė esąs „nusistatęs prieš bet kokį (išstojimo procesą apibrėžiančio ES sutarties) 50-ojo straipsnio pratęsimą netgi parai, jeigu jis nebus pagrįstas aiškia Bendruomenių Rūmų dauguma už kokį nors“ konkretų sprendinį.
Į keblią padėtį patekusi Britanijos premjerė Theresa May taip pat turės įtikinti kiekvieną ES valstybę sutikti, kad „Brexit“ būtų pavėlintas, trečiadienį pabrėžė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.
„Derybos baigtos“
Virtinė balsavimų dar labiau pagilino atotrūkį tarp besivaržančių „Brexit“ stovyklų – tiek parlamente, tiek visoje šalyje, išstojimo šalininkams ir priešininkams vėl susirinkus į demonstracijas prie Vestminsterio.
„Deja, mūsų apgavikė ministrė pirmininkė ir daugelis jos kabinete mėgino sužlugdyti „Brexit“ procesą, nes niekada tvirtai nestojo prieš ES ir nepasakė, jog jeigu negausime tinkamos sutarties, mes tiesiog išeisime“, - sakė 56 metų „Brexit“ šalininkė Suzanne Hall.
„Manau, reikia antrojo referendumo, – pareiškė 64 metų Christine Bobin, remianti priešingą stovyklą. – Nemanau, kad (per pirmąjį plebiscitą) žmonės balsavo žinodami, kas nutiks.“
Britanija prieš dvejus metus paleido „Brexit“ laikrodį, apsisprendusi išstoti iš Europos Sąjungos per 2016 metų birželį įvykusį referendumą.
Th. May tikėjosi, kad paskutinę minutę gautos ES vadovų garantijos dėl labiausiai ginčijamų sutarties punktų – ypač dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos – parlamentui atrodys pakankamos, kad „Brexit“ susitarimas būtų patvirtintas.
Tačiau jos pastangas sužlugdė generalinio atornėjaus Geoffrey Coxo išvada, kad naujausi pakeitimai neleistų Britanija vienašališkai atsisakyti apsidraudžiamosios priemonės. Taigi, nebuvo išsklaidyti nuogąstavimai, kad Britanija gali neribotam laikui susaistyta su ES muitų sąjunga.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier trečiadienį tvirtino, kad Briuselis nesiims iš naujo derinti išstojimo sutarties, dėl kurios daug mėnesių buvo įtemptai deramasi.
„Kam turėtume pratęsti derybas? Kokiu tikslu?“ – jis sakė Europos Parlamente.
„Nes... derybos yra baigtos – mes turime sutartį, ji čia“, – pridūrė jis, laikydamas 585 puslapių dokumentą.
Kietojo „Brexit“ grėsmė
M. Barnier perspėjo, kad „Brexit“ be sutarties „rizika dar niekada nebuvo didesnė“.
Britanijos vyriausybė antradienį sakė, kad tokiu atveju panaikintų muitus 87 proc. importo ir nevykdytų muitinės tikrinimų prie sienos su Airija.
„Brexit“ priešininkai irgi sujudo, manydami, kad parlamentui atmetus Th. May sutartį ir nepritarus „kietojo" išstojimo scenarijui šalis dar vienu žingsniu priartėtų prie antrojo referendumo arba kad užmojo palikti Bendriją būtų apskritai atsisakyta.
Th. May sužadino jų viltis, trečiadienį pareiškusi parlamentui: „Galime pasitraukti su sutartimi, dėl kurios susiderėjo ši vyriausybė, bet surengti antrą referendumą, Tačiau tuomet iškiltų grėsmė, kad nebus jokio „Brexit“.“
Parlamentarai „Brexit“ sutartį pirmąkart atmetė sausį istorine 230 balsų persvara. Nors nuo to laiko kai kurie euroskeptikai persigalvojo, antradienį sutarties priešininkai vėl laimėjo svariu 149 balsų skirtumu.
