Bendruomenių Rūmai antradienį 391 balsu prieš 242 atmetė susitarimo projektą, kurį premjerė parengė per ilgas ir sudėtingas derybas su likusių 27 Bendrijos valstybių lyderiais.
Tačiau tai tikrai nereiškia, jog ilgoje „Brexit“ sagoje padėtas taškas.
Šią savaitę Britanijos parlamentas tikriausiai surengs dar du balsavimus, galiausiai nulemsiančius 46 metus trunkančios Jungtinės Karalystės narystės Bendrijoje ateitį.
Be susitarimo
Britanija palieka ES nesutarus dėl jokios naujos tvarkos – toks scenarijus, vadinamasis „Brexit“ be sutarties, automatiškai lauktų, jei nebūtų sudarytas susitarimas.
Premjerė buvo priversta suteikti parlamentui galimybę trečiadienį atmesti šį potencialiai katastrofišką scenarijų. Auganti Th. May šalininkų stovykla tiesiog negalėtų susitaikyti su mintimi apie gresiantį didžiulį ekonominį chaosą.
Parlamento balsavimas bus tik patariamojo pobūdžio ir nepadės iš tiesų pašalinti chaotiško išstojimo grėsmės. Tačiau jis parodys ES pareigūnams, kad dėl vieno dalyko Londone sutariama – kad Jungtinė Karalystė nori tvarkingų skyrybų.
„Brexit“ atidėjimas
Jei „Brexit“ be sutarties scenarijus bus atmestas, ketvirtadienį Bendruomenių Rūmuose bus surengtas dar vienas balsavimas dėl galimybės prašyti Bendrijos atidėti šalies išstojimą. Jei tam būtų pritarta, parlamentas pavestų Th. May kreiptis į ES lyderius su prašymu pritarti, kad kovo 29-ąją numatytas išstojimas būtų atidėtas.
Th. May yra užsiminusi, kad „Brexit“ galėtų būti atidėtas iki birželio vidurio. Tuo tarpu dienraštis „Financial Times“ pranešė, jog kai kurie įstatymų leidėjai galvoja apie kur kas ilgesnį terminą – nuo 9 iki 21 mėnesio.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Brexit“ procesas turėtų būti užbaigtas iki Europos Parlamento rinkimų, vyksiančių gegužės 23–26 dienomis.
Jei britų parlamentarai išreikš norą, kad „Brexit“ būtų atidėtas, tam turės pritarti likusios 27 Bendrijos valstybės.
Antrasis referendumas
Kol kas visiškai neaišku, kas būtų daroma atidėjus „Brexit“.
Nėra ženklų, kad abiem pusėms staiga pavyktų rasti sprendinį, kurio jos nesėkmingai ieškojo dvejus įtemptų derybų metus.
Tačiau aktyvių veiksmų gali imtis dvi jėgos: grupės, pasisakančios už gerokai glaudesnius ES ir JK ryšius, bei tie, kas tiesiog nori, jog viskas būtų atšaukta.
Antram referendumui organizuoti reikėtų nemažai laiko bei parlamento palaikymo.
Th. May ryžtingas nusiteikimas nepritarti tokiam scenarijui reiškia, jog tikriausiai reikėtų keisti vyriausybę ir galbūt šaukti pirmalaikius rinkimus.
Sunku nuspėti, kokių dar netikėtumų galėtų pateikti britų rinkėjai.
Th. May susitarimas
Po antradienio fiasko sunkiai įtikima atrodo galimybė, kad bus grįžta prie ministrės pirmininkės su Briuseliu suderėto susitarimo.
Visgi esama kelių Th. May palankių veiksnių, o kalbos apie jos strategijos žlugimą gali būti ankstyvos.
Vienas veiksnių – „Brexit“ šalininkų stovykla pamažu ima suvokti, kad tai, ką siūlo Th. May, yra geriausias ir galbūt paskutinis šansas atsiskirti nuo Bendrijos.
ES pareigūnai savo ruožtu norėtų, kad Britanijos statuso klausimas būtų išspręstas iki naujojo Europos Parlamento rinkimų.
Šie du veiksniai gali paskatinti Th. May pasiūlyti greitu laiku organizuoti dar vieną, šįkart išties galutinį, balsavimą dėl jos 585 puslapių susitarimo su Briuseliu.
