Praėjo vieneri metai nuo tada, kai Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad moterys gali nutraukti nėštumą tik išprievartavimo ar kraujomaišos atvejais arba jei kyla pavojus moters gyvybei. Į įstatymą neįtraukti vaisiaus defektai, kurie sudaro didžiąją daugumą nėštumo nutraukimų šalyje, rašo politico.eu.
30-metės moters mirtis Pščynos (Pietų Lenkija) ligoninėje yra pirmoji, kuri viešai siejama su šiuo įstatymu. Moteris mirė rugsėjį, tačiau apie tai pranešta vėliau. Moters šeimai atstovaujanti advokatė teigė, kad medikų sprendimas neatlikti galimai gyvybę gelbstinčio aborto buvo susijęs su privalomomis taisyklėmis.
Žinia apie mirtį ateina politiškai subtiliu metu. Neseniai Lenkijos parlamento žemiesiems rūmams buvo pateikta prieš abortus pasisakančios grupės piliečių teisinė iniciatyva, kuri numato ilgas laisvės atėmimo bausmes abortų atvejais, kur ją pirmajam svarstymui priėmė pirmininkė Elžbieta Witek. Pasiūlyme numatytos bausmės nuo penkerių iki 25 metų, o tam tikromis aplinkybėmis – įkalinimas iki gyvos galvos už gyvybės atėmimą „pradėtam vaikui“.
Pasiūlyme taip pat atsisakoma abortų draudimo išimčių, tokių kaip išprievartavimas, kraujomaiša ir pavojus motinos gyvybei.
Moters šeimai atstovaujančios advokatės Jolantos Budzowskos pranešime teigiama, kad neįvardyta moteris buvo paguldyta į ligoninę 22-ąją nėštumo savaitę, kai nubėgo vaisiaus vandenys. Gydytojai patvirtino nėštumo apsigimimus jai gulint ligoninėje. Gydymo metu žuvus vaisiui, moterį ištiko septinis šokas, ji mirė nepraėjus nė 24 valandoms.
J. Budzowska teigė, kad pacientė šeimos nariams ir draugams išsiųstose žinutėse pasakojo, kad gydytojai laikosi „palaukime ir pamatysime“ požiūrio. Jie susilaikė nuo gimdos ištuštinimo, kol vaisius mirė – tai, pasak advokato, atitiko abortus ribojančias taisykles. Šeimos teisininkų komanda bylą perdavė prokurorams.
Ligoninė, kurioje buvo gydoma moteris, teigė, kad „vienintelis veiksnys“, lemiantis gydymą, buvo paciento ir vaisiaus saugumas. Ligoninės atstovai sakė, kad sprendimas nutraukti nėštumą yra „kitas klausimas“ ir „šiuo metu reikia tik pabrėžti, kad visi medicininiai sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į Lenkijoje galiojančias teisines nuostatas ir elgesio standartus“.
J. Budzowska atskirame interviu sakė, kad nors būtina patikrinti, ar nebuvo padaryta medicininių aplaidumų, „negalime ignoruoti teisinės aplinkos, kurioje veikiame po teismo sprendimo“.
Ji pažymėjo, kad nors įstatymai leidžia daryti abortus tais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai, vaisiaus su apsigimimais nešiojimas gali kelti grėsmę sveikatai. Įstatymas, neleidžiantis nėštumo nutraukimo apsigimimų atvejais, reikalauja, kad moterys ilgiau nešiotų vaisius, o tai padidina pavojų. Tada sunku nustatyti, kada tiksliai grėsmė yra pakankamai didelė, kad pateisintų nėštumo nutraukimą.
„Susidarė medicininio neapibrėžtumo ir teisinio neapibrėžtumo situacija“, – sakė advokatė.
Politinis incidentas
Lenkijos teismo sprendimas pernai sukėlė kelias savaites trukusius protestus visoje šalyje. Po žinios apie moters mirtį, draudimo kritikai dar kartą pasisakė prieš šį sprendimą. Opozicija ir moterų teisių grupės teigia, kad tai buvo tiesioginė pasekmė to, kad Lenkijos gydytojai bijo daryti abortus, kad nebūtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
„Gydytojai laukė, kol vaisius numirs. Jie laukė ir žiūrėjo, kol vaisiaus širdis nustojo plakti. Ji taip pat turėjo širdį, kuri nuolat plakė! – teigė „Aborcyjny DreamTeam“ grupė, padedanti Lenkijos moterims su abortais. Pilietinės grupės visoje šalyje ir socialiniuose tinkluose organizuoja tylias protesto akcijas su šūkiu „Daugiau nei vienos“.
Irene Donadio, Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos Europos tinklo, pasisakančio už abortų teises, advokatė, palygino šį atvejį su Savitos Halappanavar, kuri 2012 m. Airijoje mirė po persileidimo, kai jai buvo atsisakyta atlikti abortą. Dėl šios bylos šalyje buvo pakeisti įstatymai.
„Kiek moteris turi būti priartėjusi prie mirties, kad gydytojas galėtų imtis veiksmų nebijodamas baudžiamojo persekiojimo? – komentavo I. Donadio. – Pacientė niekada neturėtų atsirasti gydytojo, kuris bijo patekti į kalėjimą, rankose“.
Opozicijos politikai taip pat prisijungė prie kritikos vyriausybei, kuri, jų nuomone, yra teismo, priėmusio sprendimą ir galiausiai atsakingo už sprendimą, politinė kontrolė.
Lenkijos europarlamentarė Sylwia Spurek iš Žaliųjų partijos savo rašytiniame pareiškime „Politico“ pareiškė, kad moters mirtis parodė, jog sprendimas „atšaldė“ gydytojus.
Šis atvejis „rodo, koks didelis pavojus Lenkijoje gresia moterims, – sakė S. Spurek, Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininko pavaduotoja. – Šiandien Lenkijoje vykdoma sisteminė institucinė moterų priespauda.“
Lenkijos opozicinės pilietinės koalicijos parlamento narė Barbara Nowacka sukritikavo „paralyžiuojantį beviltiško, bedvasio, žiauraus įstatymo, kuris vaisiaus, neturėjusio galimybės išgyventi, gyvenimą iškelia aukščiau už moters gyvenimišką patirtį, laimę, planus, svajones, išsilavinimą, šeimą“.
Valdančiosios konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) politikai teigia, kad mirtis įvyko dėl medicininės klaidos. Jie taip pat pabrėžia, kad tais atvejais, kai moteriai gresia pavojus, abortas Lenkijoje vis dar yra teisėtas ir kad draudimas yra ne jų politikos, o Konstitucinio Tribunolo įstatymo interpretacijos rezultatas.
„Tai, kad žmonės miršta, yra biologija, – sakė „Teisės ir teisingumo“ partijos narys Marekas Suskis. – Iš tiesų yra medicininių klaidų, yra tiesiog sergančių žmonių ir, deja, kartais moterys vis tiek miršta gimdydamos“.
